Brolis pranciškonas Linas, Telšių vyskupui Jonui Borutai prašant, paskirtas jo pagalbininku – vyskupu augziliaru.
38-erių G.L.Vodopjanovas tapo pačiu jauniausiu vyskupu Lietuvoje per visą Nepriklausomybės laikotarpį ir antruoju, paskirtu iš Pranciškonų brolijos po vyskupo Pauliaus Antano Baltakio, kuris buvo atsakingas už lietuvių išeivijos parapijų dvasinį gyvenimą.
Tapus vyskupu broliui Linui teks palikti savo parapijiečius Kretingoje ir išsikelti į Telšių kuriją.
G.L.Vodopjanovo konsekracija – įšventinimas į vyskupus – numatyta balandžio 14-ąją. Ceremonija įvyks Kretingoje. Būtent čia yra G.L.Vodopjanovo dvasinio kelio pradžia.
„Esu laimingas dėl to, kad gyvenu su Dievu – kasdien maldoje ir tarnystėje“, – savaitraščiui „15min“ sakė vyskupas. Pokalbiui daug laiko jis neturėjo – kruopščiai suskaičiuota kone kiekviena minutė, nes iki įšventimo norisi sutvarkyti daugybę parapijos reikalų.
– Gyvenimas pasikeitė tarsi per dieną. Nebuvote tam pasirengęs?
– Šiek tiek anksčiau sužinojau, kad esu tarp kandidatų, tačiau nei tikėjausi, nei laukiau. Tai – Popiežiaus pasirinkimas.
Dabar užgriuvo galybė rūpesčių. Neįmanoma per dieną visko nukirsti: yra ir pastoracinių darbų, ir statybinių šiek tiek. Ne taip paprasta vienu ypu viską užbaigti, bet ir nesinori užkrauti ant kieno nors kito pečių.
– Pripažinkite, kad tai – malonūs rūpesčiai. Vieno etapo pabaiga, kito – pradžia. Žingsnis į priekį.
– Nei į priekį, nei atgal, žinokit. Man tas karjeros reikalas, taip sakant, vėžį tuoj pradės varyti. Kokia čia karjera! Niekada gyvenime tikrai nesiekiau karjeros. Pagrindinis tikslas – mylėti Dievą ir savo artimus – tikinčiuosius.
– Kokios pareigos tenka vyskupui? Bendrausite su tikinčiaisiais, būsite dvasiniu kunigų vadovu, spręsite administracines problemas?
– Niekada nebuvau vyskupu, todėl dar nieko nežinau. Reikės daug ko išmokti. Tačiau nenorėčiau atitolti nuo žmonių, nuo tikinčiųjų. Vyskupas nėra statulėlė, pastatyta aukštai lentynoje. Jis irgi tarnauja bendruomenei: gali ir tuokti, ir krikštyti.
Tačiau svarbiausia vyskupo pareiga – tarnystė bažnyčioje. Tai didelė atsakomybė: glaudus bendradarbiavimas tarp vyskupų, ir, kas be ko, tarp kunigų. Kiekvienas kunigas atsako už bendruomenę, į kurią yra siunčiamas. Lankysiu parapijas, siūlysiu kandidatus parapijoms skiriant kunigus. Tik noriu pabrėžti, kad eisiu tik vyskupo augziliaro – Telšių vyskupo ordinaro Jono Borutos pagalbininko pareigas.
– Esate jauniausias vyskupas Nepriklausomoje Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad Bažnyčia siekia atsinaujinti?
– Viena pagrindinių Bažnyčios misijų – skelbti gerąją naujieną, Jėzų Kristų ir Evangeliją. Evangelija per 2000 metų nei paseno, nei atjaunėjo. Tačiau būdai ją skelbti šiek tiek pasikeitė, geroji naujiena skelbiama šiuolaikiškiau.
– Kitaip tariant, patraukliau jaunimui, kuris dažnai tvirtina, kad tiki, bet nepraktikuoja?
– Vis dažniau pastebiu gražių pavyzdžių, kai žmonės tikėjimą ne praktikuoja, bet gyvena tikėjimu. Pašvęstas gyvenimas tai nėra tam tikrų pareigų atlikimas, tai gyvenimas 24 valandas per parą. Neįmanoma tikėti tarsi kokį darbą, pareigą atliekant. Turi visiškai atsiduoti – ar šeimai, ar Dievui. Ne tai, kad atlieku kažkokią praktiką, reikalą, bet gyvenu. Tai reiškia, kad tikėjimas yra neatskiriamas dalykas nuo mano kasdienybės, nuo darbo, nuo šeimos rūpesčių. Esu matęs tikriausių to pavyzdžių, gražiausių liudijimų.
– Oficialiuose susitikimuose Romos katalikų bažnytinis etiketas reikalauja į vyskupą kreiptis Jo Ekscelencija, į kardinolą – Jo Eminencija, o į Šventąjį Tėvą – Šventenybe. Iki šiol tikintiesiems buvote tiesiog brolis Linas. Įpročius teks keisti?
– Vadinkite, kaip norite. Nieko tokio, tikrai nesupyksiu, neįsižeisiu.
– Koks bus jūsų santykis su pranciškonų brolija?
– Buvau ir būsiu pranciškonas, todėl ordine lieku – tik kitokioje tarnystėje. Būdamas vyskupu nebeturėsiu sprendžiamojo balso brolijos reikaluose, tačiau dalyvausiu brolijos renginiuose, metiniuose susirinkimuose kaip garbės svečias.
– Vyskupo kepurėlę – pijusę jau turite. Ar pranciškonų drabužį keisite į tradicinį kunigo rūbą?
– Manau, bus įvairiai: ir pagal brolijos, ir pagal bažnyčios tradicijas. Priklausomai nuo progos.
Faktai
Genadijus Linas Vodopjanovas gimė 1973 m. birželio 8 d. Nidoje.
Baigęs vidurinę mokyklą Nidoje, įstojo į Mažesniųjų brolių vienuolyną Kretingoje.
Nuo 1992 iki 1993 m. atliko noviciatą Kennebunkporte, Meino valstijoje (JAV).
1993 m. birželio 4 d. davė pirmuosius pranciškonų įžadus.
1993–1995 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje.
1995–2000 m. studijavo Italijoje, Veronos Studio teologico „S. Bernardino“ prie popiežiškojo universiteto „Antonianum“ ir 2000 m. gegužės 26 d. gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1996 m. rugpjūčio 15 d. davė amžinuosius įžadus, pasirinkdamas pranciškonišką Lino vardą.
2000 m. liepos 15 d. buvo pašventintas kunigu. Inkardinuotas Mažesniųjų brolių Lietuvos Šventojo Kazimiero provincijoje.
2000 m. buvo paskirtas Kretingos parapijos vikaru.
2001–2004 m. ėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno gvardijono pareigas.
2003–2004 m. dirbo Kretingos parapijos klebonu, 2004 -2007 m. – Šiaulių Kryžių kalno vienuolyno gvardijonu.
2007 – 2010 m. ėjo noviciato magistro pareigas.
2007 m. išrinktas Lietuvos Mažesniųjų brolių Šventojo Kazimiero provincijos viceministru 2007–2013 m. kadencijai.
Nuo 2010 m. ėjo Kretingos parapijos klebono pareigas.
Nuo 2012 m. vasario 11 dienos paskirtas Telšių vyskupu augziliaru.
