Savivaldybės šių metų lėšų poreikis yra 109 mln. Lt, – 20 mln. Lt didesnis už patvirtintą biudžetą. Ypač lėšų trūksta savarankiškoms funkcijoms (pastatų šildymui, priežiūrai, aplinkos darbuotojų atlyginimams, daliai socialinių paslaugų, savivaldybės gatvių ir kelių priežiūrai bei kt.). Lėšų šioms reikmėms poreikis yra 55 mln. Lt, o biudžete tam numatyta 35 mln. 550 tūkst. Lt. Vien dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo Savivaldybei papildomai reikia beveik milijono – 980 tūkst. Lt. Iš valstybės biudžeto šios papildomos išlaidos Savivaldybei nekompensuojamos.
Negana to, Kretingos rajono savivaldybė iš savo ir taip lieso biudžeto turės atseikėti 361 tūkst. Lt valstybės jai deleguotoms funkcijoms vykdyti, kurioms priklausytų gauti valstybės dotaciją. Pagalbos, kad centrinė šalies valdžia ateityje taip neskriaustų savivaldybių, meras Juozas Mažeika prašė posėdyje dalyvavusios Seimo narės Jolitos Vaickienės. Jį papildė Valerijonas Kubilius, pažymėjęs, jog kažkada Savivaldybei likdavo 84 proc. surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kad kasmet mažinant Savivaldybės dalį šiemet jai beklius 57,3 proc. J. Mažeika pateikė Savivaldybių asociacijos išvadą, kad jei savivaldybės gautų bent 65 proc. GPM, kuris surenkamas iš jų teritorijoje gyvenančių dirbančiųjų, savivaldybių biudžetus pavyktų subalansuoti.
Tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Almantas Skruibys vylėsi, jog Savivaldybės nepriteklių biudžetas šiemet, kaip ir pernai, bus papildytas viršplaninėmis lėšomis. Pernai jų buvo gauta apie 2 mln. Lt – pavyko daugiau surinkti GPM, nekilnojamojo turto (NT) ir žemės mokesčių. NT ir žemės mokesčiai visu 100 proc. atitenka tiesiai Savivaldybės biudžetui. Tačiau, kad užteks lėšų ir darbuotojų atlyginimams, A. Skruibys netikėjo.
„Šiemet kaip bevertintume, biudžetinių įstaigų darbuotojams išvengti nemokamų atostogų nepavyks“, – sakė jis.
V. Domarkas atkreipė tarybos narių dėmesį, jog biudžeto lėšų mažėjimas kažkiek yra ir pagrįstas. „Mažėja mokinio krepšelio lėšos, nes apie 300 mokinių rajone sumažėjo. 1 mln. 841 tūkst. Lt mažiau gauname pašalpoms ir kompensacijoms, bet tai irgi normalu: didėja minimali alga, todėl mažiau bus kompensacijų gavėjų, griežtėja socialinių pašalpų skyrimo tvarka. Didžiausia nuoskauda yra dėl beveik 1 mln. Lt, kurio reikia dėl padidinto minimalaus darbo užmokesčio“, – aiškino direktorius. Jis pažymėjo milžiniškas, maždaug apie 70 mln. Lt investicijas į mūsų rajoną, kurių didžiuma yra ES paramos lėšos. Šios investicijos duoda darbo, atlyginimus, taip pat ir mokesčius.
Tarybos valdančiajai daugumai nepriklausantis ir jai dažniausiai oponuojantis Alvydas Jonaitis dėl Savivaldybės biudžeto lėšų planavimo ir panaudojimo pažėrė priekaištų. Pirmiausia priminė dar svarstant praėjusių metų biudžeto projektą jo išsakytą prognozę, kad 2013-ųjų biudžetas bus dar skurdesnis. Prognozę, kuri pasitvirtino. „Tada raginau ieškoti sprendimų, kaip gyventi taupiau“, – sakė jis. Politikas priminė Savivaldybę slegiančias skolas: apie 21 mln. Lt bankams, apie 800 tūkst. Lt Kretingos autobusų parkui. „Šiemet planuojame skolintis dar 5 mln. 200 tūkst. Lt, skola artės prie 30 mln. Lt“, – teigė jis. V. Domarkas atsakė, jog skolinamasi bus tik ES paramos projektams kofinansuoti. Tą patį patvirtino administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas, pažymėjęs, jog Savivaldybė kitoms reikmėms skolintis nebegali, o ES projektams kofinansuoti dar turi 7,7 mln. Lt skolinimosi limitą, iš kurio šiemet planuoja panaudoti 2,1 mln. Lt.
A. Jonaitis labiausiai pasipiktino, kad trūkstant pinigų atlyginimams, administracija planuoja pirkti automobilius. „Ar galima taip lengva ranka 150 tūkst. litų skirti automobiliams įsigyti, kai panašiai tokios sumos neužtenka socialinių darbuotojų atlyginimams?“ – retoriškai klausė A. Jonaitis. Dar 30 tūkst. Lt trūkumą ugniagesių darbo užmokesčiui siūlė padengti panaikinus nepagrįstus priedus prie kai kurių administracijos darbuotojų atlyginimų. „Norėčiau, kad kalbos apie taupymą virstų realybe“, – sakė jis.
Plačiau apie tai skaitykite „Pajūrio naujienose“.
