Parlamentarai taip pat raginami pavasario sesijoje nepradėti svarstyti Vyriausybės ir strateginio investuotojo – Japonijos kompanijos „Hitachi“ koncesijos sutarties sąlygų – apsisprendimas dėl jų tokiu atveju būtų nukeltas į rudenį, kai vyks Seimo rinkimai.
Tokios idėjos buvo išsakytos ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje apie Lietuvos energetikos problemas ir energetinę nepriklausomybę. Energetikos ministerija diskusiją ignoravo.
„Tai (naujos atominės elektrinės statyba – BNS) visos Lietuvos reikalas, ir negalima to daryti neatsiklausus Lietuvos“, – diskusijoje sakė Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Tačiau Mišrios Seimo narių grupės narys Gintaras Songaila suabejojo, ar referendume gyventojai sugebės apsispręsti – ar jiems bus pateikiama išsami informacija apie naujos elektrinės statybą. „Kita pusė (Vyriausybė - BNS) skaidrumo ir viešumo nelinkusi užtikrinti. Jeigu referendumas vyktų, ar būtų visuomenei pateikta informacija?“ – abejojo jis.
G.Songaila taip pat pasigedo informacijos, kokios galimos juridinės ir finansinės pasekmės Lietuvai, jeigu Seimas nepritartų Vyriausybės ir „Hitachi“ koncesijos sutarties sąlygoms.
Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys, remiantis referendumo idėją, sakė, kad gyventojų apsisprendimą dėl naujos elektrinės statybos reikia atidėti iki naujojo Seimo rinkimų, kad jau naujas Seimas apsispręstų dėl koncesijos sutarties sąlygų.
Nepriklausomas energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas diskusijoje pabrėžė, kad skelbti referendumą, nepateikiant informacijos rinkėjams, būtų „politinis nesąžiningumas“.
Vėliau BNS jis tvirtino, kad apskritai apie referendumą šiuo klausimu diskutuoti neverta, nes, pasak jo, klausimas dėl branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje yra fiziškai ir techniškai neįmanomas.
„Nemanau, kad branduolinės energetikos klausimas iš viso yra referendumo aktualija – negalime klausti, ar saulė teka iš rytų, ar iš vakarų. Lietuva yra branduolinė valstybė – turime milžinišką branduolinių atliekų laidojimo problemą. Tai bus referendumas ar nebus, mes turime tuos klausimus spręsti. Elektros energijos gamyba branduolinėmis technologijomis – tik tąsa to paties klausimo. Jeigu mes referendume pasakytume, kad nereikia branduolinės energetikos, tada mes turėtume pasakyti ir toliau, kad kažkas išsivežtų tas atliekas iš Lietuvos“, – teigė ekspertas.
V.Žiemelio teigimu, referendumą skatina tai, kad iki šiol nėra aišku, kiek kainuos elektrinės statyba bei kokia bus joje pagamintos elektros kaina, kurią teks mokėti vartotojams.
„Į kokią finansinę duobę bus įtraukta Lietuva, nes „Hitachi“, kaip teigia Vaitkus (Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus – BNS), bus 10 proc. investuotojas. Tai čia ne investuotojas“ – BNS sakė parlamentaras.
Jis informavo ieškosiąs sąjungininkų, kurie paremtų referendumo idėją: „Tarsimės su Žaliųjų partija, su tautininkais, trys partijos tarsimės, ar nereikėtų atsiklausti žmonių nuomonės“, – sakė V.Žiemelis. Anot jo, referendumas turėtų vykti per būsimus Seimo rinkimus – rudenį.
2011 metų rugsėjį BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, jog sprendimas dėl naujos atominės elektrinės statybos turėtų būti priimtas referendumu. 14 proc. apklaustųjų tada pareiškė, kad sprendimus dėl šios statybos turėtų priimti Seimas ir Vyriausybė.
Siūlymą Seimui paskelbti referendumą turi teisę pateikti ne mažiau kaip ketvirtadalis – 36 iš 140 – visų Seimo narių, sprendimas dėl referendumo paskelbimo priimamas nutarimu. Jeigu Seimas nepriimtų sprendimo skelbti referendumą arba šią idėją atmestų, dėl referendumo rengimo gali būti renkami šalies gyventojų parašai – surinkus 300 tūkst. parašų, referendumas būtų skelbiamas.
Ir privalomasis, ir konsultacinis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Kartu su 2008 metų Seimo rinkimais surengtas konsultacinis referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, tačiau neįvyko, nes į jį atėjo mažiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių.
Tikimasi, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija iki 2020 metų pastatys naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios antrasis iš dviejų reaktorių buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė tikisi, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, o 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą.
