Iš karto po žudynių policija puolė rinkti Drąsiaus Kedžio rašytus skundus dėl tiriamos pedofilijos bylos.
Kriminalinės policijos biuro vadovas teismui pasakojo, kad jo tuometinis pavaduotojas Tomas Ulpis jam buvo pranešęs, jog lankėsi kažkoks asmuo, kuris pateikė informaciją, kad D.Kedys išsakė mintį, jog reikia žudyti pedofilus. Tačiau, pasak A.Matonio, dabar byloje esantis valstybės saugomas liudytojas, jo pavaldinio buvo įvertintas kaip nepatikimas. Detalios informacijos pateikta nebuvo, apskritai spręsta, ar į tą informaciją reaguoti. Tačiau su gauta, kad ir nepatikima įvertinta informacija nueita į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kur buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Valstybinį kaltinimą palaikanti Generalinė prokuratūra teisme aiškinosi, ar iš šaltinio gauta informacija tinkamai įforminta.
„Jeigu ne byla apygardos prokuratūroje, aš net nežinau, kas būtų daroma su šia informacija“, – sakė A.Matonis.
Jis teigė buvęs įsitikinęs, kad iš M.Žalimo gautą informaciją pavaldiniai tinkamai įformino.
Tas žmogus pateikė informaciją, kad toks Kedys, žinomas iš žiniasklaidos straipsnių ir laidų, turi bendraminčių, išsakė mintį, kad reikia žudyti pedofilus.
„Tuo metu buvau ir dabar esu Kriminalinės policijos biuro viršininkas. Rugsėjo 16 dieną atėjo pavaduotojas Tomas Ulpis ir pasakė, kad buvo priimtas žmogus, kuris atėjo nuo vadovybės, atsirado per Stončaitį ir Račkauską. Tas žmogus pateikė informaciją, kad toks Kedys, žinomas iš žiniasklaidos straipsnių ir laidų, turi bendraminčių, išsakė mintį, kad reikia žudyti pedofilus – paskui sutempti į vieną vietą mieste, kad žmonės pamatytų, kas per gyvuliai. Mes į tą informaciją pažiūrėjome kaip į nepatikimą, tiesiai sakant, iš lubų gautą galbūt. Tų žmonių informacija dažniausiai nepasitvirtina“, – pasakojo A.Matonis.
Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas dėl pedofilijos, pasak liudytojo, nuspręsta, kad reikia informuoti prokuratūrą ir po to bus matyti, ką daryti. Jis išreiškė nusistebėjimą, kad pedofilijos bylai tirti pasitelkta labai mažai policijos pareigūnų, jie labai mažai žinojo apie šią bylą.
Kriminalinės policijos vadovas pasakojo vėliau iš pavaldinio T.Ulpio sužinojęs, kad įvyko policininkų susitikimas su Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorais, vyko ilga diskusija, ką daryti toliau.
Policijos departamento atstovai esą siūlė pasekti D.Kedį, tačiau prokurorai neva nesutiko, sutiko tik, kad būtų slapta klausomasi jo pokalbių. Pasak A.Matonio, T.Ulpis supyko, kad neleidžiama sekti D.Kedžio.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Algirdas Matonis |
„Ulpis sakė, kad nėra jokios įdomios informacijos per telefoninių pokalbių kontrolę. Ta (M.Žalimo – BNS) informacija nebuvo ypatingai svarbi, buvo abstrakti. T.Ulpis sakė, kad tas žmogus nekelia pasitikėjimo. Tik po žiniasklaidos pranešimų sužinojo Žalimo pavardę, iki tol jis buvo įvardijamas kaip informacijos šaltinis“, – teismui liudijo A.Matonis.
Pasak jo, kai Kaune buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius, praėjus kelioms minutėms po radijo pranešimo, jam telefonu paskambino generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.
Jis pasakė, kad su pavaduotoju, dabartiniu Seimo nariu Vitalijumi Gailiumi skubiai vyksta į Kauną.
Pasak A.Matonio, iškart po žudynių jis sulaukė skambučio iš prezidentūros – Policijos departamentui buvo pranešta, kad prezidentūroje yra daug D.Kedžio skundų. Po šio skambučio A.Matonis nusiuntė vairuotoją ir šis atvežė krūvą įvairios medžiagos.
„Pradėjau skaityti skundus. Man paskambino Račkauskas ir pasakė, kad pas A.Siaurusevičių (Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių – BNS) daug visokių skundų. Ta medžiaga irgi buvo perduota. Tik medžiagas pradėjęs skaityti, pradėjau matyti situaciją“, – sakė A.Matonis.
Prokuroras Gintaras Jasaitis kėlė mintį, kad nusikalstamos struktūros susidorojo su teisėju, tačiau policijos pareigūnai nusprendė išsiaiškinti, kur yra Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas, prokuroras Kęstutis Betingis, nes jis irgi minėtas D.Kedžio skunduose.
„Ekipažai buvo siunčiami į Ūso ir Stankūnaitės gyvenamąsias vietas, paaiškėjo, kad jie – gyvi“ , – pasakojo A.Matonis.
Tada pareigūnai iš radijo pranešimo sužinojo, kad rastas V.Naruševičienės lavonas.
Tuomet nuspręsta, kad reikia rasti informacijos šaltinį, tai yra M.Žalimą, išsiaiškinti, ką jis žino. T.Ulpis vadovybei pranešė, kad M.Žalimas yra ne Vilniuje. Jo paimti buvo išsiųstas ekipažas. Paskui pranešta, kad šaltinis atvežtas į Policijos departamentą.
„Jis sakė, kad turi raktus nuo sodo namelio, turi krepšį su daiktais, D.Kedys gali atvykti ir prašyti jį paslėpti namelyje. Tada Ulpis organizavo stebėjimą, pasalą prie to namelio. Kiekvieną minutę viskas keitėsi, atsirasdavo naujų dalykų, minčių, versijų“, – prisiminė Kriminalinės policijos biuro viršininkas.
T.Ulpis jį informavo, kad organizuoja pasalą prie namelio, kad šie dalykai derinami su informacijos šaltiniu. Krepšyje tarp D.Kedžio daiktų buvo paslėptos techninės priemonės, kad jeigu jis krepšį imtų, būtų duotas signalas, jog jis atvyko. Tačiau D.Kedys nepasirodė.
