Įstatymų projektus imtasi rengti po vasarą įvykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvadų priėmimo.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius 15min penktadienį teigė nesibaiminantis, kad partijų atstovai Seime nebūtinai pritars siūlymams.
„Aš manau, kad partijos pritars. Manau, kad partijos dirba ir nori dirbti skaidriai – toks yra daugelio partijų tikslas. Todėl nemanau, kad mes susidursime su kliūtimis. Taip gali būti, kad projektai bus Seime šiek tiek pakoreguoti, bet nemanau, kad būtinai į neigiamą pusę“, – sakė ministras.
E.Jankevičius įsitikinęs, kad pakeitimai atgrasys nuo neteisėtų veiksmų.
Pakeitimais siūloma nustatyti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę ne tik už neteisėtą partijų ir politinių kampanijų dalyvių, bet ir rinkimų komitetų finansavimą.
Šiuo metu galiojantys įstatymai aiškiai apibrėžia, kas ir kokiu būdu gali finansuoti partijas ir politines kampanijas, tačiau, kaip pažymi pataisų autoriai, dabartinis reguliavimas neriboja, kokio dydžio gali būti mokamas nario mokestis grynaisiais pinigais, nenumato partijoms prievolės skelbti viešųjų pirkimų sutartis, neišsamiai apibrėžia, kokie partijų finansavimo šaltiniai yra laikomi neteisėtais, taip pat nereglamentuoja politinės kampanijos apskaitos žiniaraščių viešinimo.
Be to, neteisėtas partijų ir politinių kampanijų finansavimas neapibrėžtas Baudžiamajame kodekse, o baudžiamoji atsakomybė galima tik už atskirus veiksmus, kuriais siekiama užmaskuoti ar paslėpti neteisėtą politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą.
Visa tai projektus rengusi tarpinstitucinė darbo grupė siūlo pakeisti.
Pataisų autoriai siūlo Baudžiamąjį kodeksą papildyti straipsniu, kuriame bausmė grėstų už partijų, rinkimų kampanijų dalyvių, taip pat – visuomeninių rinkimų komitetų neteisėtą rėmimą didesne kaip 500 MGL (šiuo metu – 25 tūkst. eurų) eurų suma.
Projekte yra siūloma įtvirtinti draudimą remti „lėšomis ar kitokia materialinė parama“, o tai apima pinigines lėšas, kilnojamus ar nekilnojamus daiktus, kitas turtines vertybes arba kitus turtinę vertę turinčius materialius ar nematerialius objektus, bet kokias turtinę vertę turinčias paslaugas, įskaitant nuolaidas, reklamą, neatlygintai perduotus ar suteiktus naudoti daiktus, neatlygintinai suteiktas paslaugas, turtinės prievolės sumažinimą ar pašalinimą.
Kitu straipsniu siūloma kriminalizuoti ne tik tokios paramos teikimą, bet ir jos priėmimą bet kokiu būdu.
Neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą siūloma priskirti apysunkių nusikaltimų kategorijai ir už šio nusikaltimo padarymą bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Partija atsakytų, rinkimų komitetas – ne
Projekte siūloma numatyti visų politinės kampanijos dalyvių atsakomybę, kuri apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis.
Tačiau visuomeniniai rinkimų komitetai nelaikomi juridiniais asmenimis ir veikia tik vienos savivaldybės teritorijos ribose.
Todėl pagal projektą atsakomybė komitetui kaip juridiniam asmeniui nekiltų, o baudžiami būtų kalti visuomeninio rinkimų komiteto nariai.
Pataisų autoriai pabrėžia, kad jei visi rinkimų komiteto nariai pasirodytų kalti, visi galėtų ir būti baudžiami.
„Priklausomai nuo visuomeninio rinkimo komiteto narių ir kitų asmenų vaidmens susitarime, organizuotumo laipsnio ir pan., pagal teisinį reglamentavimą būtų baudžiami visi visuomeninio rinkimų komiteto nariai ir kiti asmenys, kurie bendrininkavo remdami ar priimdami neteisėtą paramą“, – rašoma įstatymų projektų Aiškinamajame rašte.
Pataisų autoriai taip pat pabrėžė, kad pagal dabartinį reguliavimą įtariant neteisėtą partijų finansavimą negalima atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų. Įstatymų pakeitimais siūloma įtvirtinti tokią galimybę.
Taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę asmenims, kurie neturi teisės aukoti, bet tai daro. Jiems galėtų būti skirta iki 3 tūkst. eurų bauda.
Už pažeidimus atsakytų pinigais
Pakeitimais siūloma nustatyti, kad jei partija, politinės kampanijos dalyvis bei visuomeninis rinkimų komitetas priima ir panaudoja lėšas iš įstatyme nenurodytų finansavimo šaltinių, VRK įpareigoja ją tokią pat sumą pervesti į valstybės biudžetą. Tačiau tik tais atvejais, jeigu iš partijų už pažeidimus nebuvo atimta biudžeto dotacija.
Jei rinkimų kampanijos dalyvis turėjo nedeklaruotų išlaidų, VRK tokio dydžio sumą taip pat gali nurodyti grąžinti į biudžetą.
Taip pat siūloma partijas įpareigoti viešinti finansinius dokumentus, VRK pateikti duomenis apie partijos išlaidas, viešai skelbti viešųjų pirkimų sutartis, o to nepadarius VRK iš partijos galėtų atimti dotacijos sumą, lygia nepaviešintos sutarties sumai.
Siūloma, kad partijos skelbtų narių, kurie per metus nario mokesčio sumoka daugiau kaip 360 eurų, sąrašus.
Pataisų autoriai siūlo VRK suteikti galią sustabdyti dotacijos skyrimą partijai, jeigu ši vykdant tyrimą dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo, nepateikia turimų duomenų ar dokumentų.
