Dalis politikų sako, kad siūlant stiprinti žvalgybos funkcijas, svarbu numatyti ir didesnę šių tarnybų kontrolę.
G.Nausėda Kalėdų išvakarėse registravo pataisas, kuriomis, be kita ko, siūlo žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Šias pataisas inicijavo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Prezidentas savo siūlymus grindžia sparčiai besikeičiančia saugumo situacija ir naujais iššūkiais augančių hibridinių grėsmių akivaizdoje.
Tuo metu kritikai sako, kad kai kurios žvalgybai numatomos naujos priemonės yra perteklinės ir iškreipiančios žvalgybos esmę.
Prevenciniai pokalbiai ir bankų informacija be teismo leidimo
„Vykstantys globalūs politiniai, sociokultūriniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kelia naujų, dažnai sunkiai prognozuojamų iššūkių ir uždavinių. Nuolat kinta grėsmių šaltiniai ir jų pobūdis, ženkliai išaugo hibridinės grėsmės, kuriomis kėsinamasi pažeisti pamatines asmens ir visuomenės vertybes, demokratinės ir teisinės valstybės principus“, – rašoma prezidento pateikto įstatymų pataisų paketo aiškinamajame rašte.
Kritikai sako, kad kai kurios žvalgybai numatomos naujos priemonės yra perteklinės ir iškreipiančios žvalgybos esmę.
Anot šalies vadovo, šios aplinkybės reikalauja, kad žvalgybos institucijos gebėtų greitai ir efektyviai veikti, atsižvelgdamos į kintančias grėsmes, o tam ypač svarbu turėti tinkamus teisinius įrankius ir kuo įvairesnes prevencines priemones užkirsti kelią tokioms grėsmėms.
Vienu tokių prevencinių įrankių, šalies vadovo siūlymu, galėtų būti prevenciniai pokalbiai, kuriuos būtų galima daryti „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.
Pagal pataisą, šio pokalbio metu būtų „siekiama suprasti asmens veiksmų priežastis ir įspėti jį apie pasekmes, kurios galėtų kilti dalyvaujant tokioje veikloje“.
Pataisos taip pat VSD suteiktų teisę gauti bankų paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos.
Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, būtų draudžiama filmuoti, fotografuoti, taip pat virš jų ir 200 metrų spinduliu aplink vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius.
Keičiamos ir nuostatos, susijusios su žvalgybos pareigūnų socialinėmis garantijomis, jų ir šeimos apsauga, tarnybiniu rangu, perkėlimu į kitas pareigas ir t. t.
Nori likti slapti, bet atlikti viešas funkcijas
Mykolo Riomerio universiteto baudžiamosios teisės dėstytojas, advokatas Laurynas Pakštaitis teigia, jog dalis siūlomų nuostatų yra perteklinės ar net absurdiškos.
„Prevenciniai pokalbiai, teisė patikrinti asmens dokumentus – tai absurdas. Prevencinis pokalbis, gal, jei kokį priešą pagauni, su juo prevenciškai pasikalbi, gal ir būtų protinga, bet, kita vertus, pareigūnai, tą pokalbį organizuojantys ir dalyvaujantys jame, atsiskleidžia. Ar jie galvoja, kad bus kažkokie oficialūs vieši žvalgybos pareigūnai, kurie pravedinės tokius pokalbius?“, – stebėjosi teisininkas.
Anot jo, siūlymas numatyti VSD ar AOTD pareigūnams teisę tikrinti asmens dokumentus išplečia ir iškreipia žvalgybos pobūdį.
„Koks informacijos rinkėjas, slaptas žvalgas turi turėti teisę tikrinti asmens dokumentus? Iš dalies taip absurdiškai susiklosto – jie nori būti nepastebimi, informacija apie juos sudaro valstybės paslaptį, bet jie gali turėti teisę tikrinti asmens dokumentus. Arba teisė atlikti administracinį sulaikymą – tai gali atlikti policija jai pranešus“, – BNS sakė L.Pakštaitis.
Anot jo, draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus, nors jie yra slapti, taip pat gali būti sunkiai įgyvendinamas ar grėsti tokių objektų išviešinimu.
„Juk niekas nežino, kokie tai objektai, tai valstybės paslaptis. Degalinė ar koks paprastas namas vidury gatvės gali būti žvalgybos objektas. Ir ateis kažkoks žvalgybos pareigūnu prisistatantis žmogus ar kelioms sekundėms ištrauks Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pažymėjimą, kurio jums neduos į rankas, be uniformos, be skiriamųjų ženklų“, – kalbėjo advokatas.
Žvalgyba yra visiškai slapta ir gera žvalgyba yra ta, apie kurią mes net nežinom.
„Žvalgyba yra visiškai slapta ir gera žvalgyba yra ta, apie kurią mes net nežinom. Ir jei žvalgybai teikiamos funkcijos kažką pagaut, surašinėt protokolus, tai jau nebe žvalgybos reikalas, o policijos viešų padalinių reikalas“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo metu galiojantys teisės aktai numato pakankamai daug funkcijų ir instrumentų žvalgyboms efektyviai veikti, o plėsti institucijų galias siūlančios pataisos grindžiamos deklaratyviais, biurokratiniais argumentais.
„Tai perteklinės funkcijos, be jų puikiai galima gyvent, kažkas, institucijos pakišo prezidento patarėjams ir po prezidento parašu siūlo tokius nebūtinai reikalingus dalykus. (...) Jei nebūtų priimtos tos pataisos, gyvenimas nė kiek nenukentėtų ir Lietuvos Respublika neliktų nei silpna, nei neapginta“, – sakė L.Pakštaitis.
Siūlymai „jautrūs žmogaus teisių požiūriu“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad dalis pataisų sprendžia praktines VSD iškilusias problemas, pvz., dėl dronams skraidyti draudžiamų zonų, pareigūnų tapatybės slėpimo, tačiau, anot komiteto pirmininkės, „yra pasiūlymų, kurie jautrūs žmogaus teisių požiūriu“.
„Aš taip spėčiau, kad daugiausiai klausimų kiltų dėl prevencinio pokalbio, nes iš siūlomo reguliavimo lieka tam tikrų neaiškumų, tarkime, ar žmogus gali atsisakyti į tą pokalbį atvykti, kokios yra teisinės pasekmės to pokalbio, jei jis vyksta ir žmogus tiesiog ignoruoja rekomendacijas, arba išvis – kokios teisinės pasekmės, jei žmogus atsisako atvykti tokio pokalbio“, – BNS sakė A.Širinskienė.
Komiteto pirmininkė svarstė, kad siūlomas nuostatas tikriausiai reikės konkretizuoti, „nes paprastai ten, kur yra tam tikros intervencijos į žmogaus teises, reikalaujama, kad procedūros būtų aiškiai aprašytos, kaip ir teisinės pasekmės, kurios gali kilti“.
Nuostatą dėl draudimo bepiločiams orlaiviams skraidyti virš VSD kontroliuojamų teritorijų ji sakė sprendžiant dabartinį „teisinį vakuumą, nes daugelis teisės aktų buvo priimti, kai vadinamieji dronai dar net neegzistavo“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas BNS sakė kol kas plačiau nekomentuosiantis pataisų, nes su jomis nėra išsamiai susipažinęs, tačiau prevencinio pokalbio galimybę tvirtino vertinantis teigiamai.
„Apie prevencinį pokalbį politikai jau seniai kalba, kad toks turėtų būti, kad ir kalbant apie I.Rozovos atvejį. Jeigu paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms valstybės institucijos įspėtų, kad tam tikri ryšiai kelia rizikas nacionaliniam saugumui, tai būtų labai gerai“, – teigė D.Gaižauskas.
Seimo NSGK atlieka tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas pradėtas paaiškėjus, kad 2018 metais VSD rekomendavo neišduoti politikei leidimo dirbti su slapta informacija.
Reikia didinti ne tik galias, bet ir saugiklius
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad „su nemažėjančiomis įvairaus tipo grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos bei augančiu Kinijos aktyvumu“ Lietuvai žvalgybą reikia stiprinti, tačiau plečiant žvalgybos galias reikia įvesti papildomų saugiklių – pvz., žvalgybos ombudsmeno instituciją.
„Dalis prezidento siūlomų pataisų sprendžia vidines, personalo bei technines institucijų problemas, tad joms galima iš esmės pritarti, tačiau dalis reikšmingai plečia tarnybų galias – tiek sulaikant žmones, tiek panaikinant teismo sankcijos būtinybę“, – pataisas BNS komentavo Seimo NSGK narys G.Landsbergis.
„Pritardami prezidento pasirinktai krypčiai stiprint nacionalinio saugumo institucijas, norėtume, kad būtų į įstatymą kartu įtraukti ir tokie demokratiniai saugikliai kaip žvalgybos ombudsmeno institucija, kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog galimi papildomi instrumentai bus naudojami griežtai pagal paskirtį“, – pažymėjo konservatorių vadovas.
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad vertinant pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas kyla klausimas dėl siūlomų priemonių proporcingumo.
„Nerimą kelia tokie siūlomi pakeitimai kaip įpareigojimas bet kuriam asmeniui atvykti prevenciniam pokalbiui, bankų ir kitų juridinių asmenų turimos informacijos perdavimas be teismo sprendimo. Manau, dėl šių pakeitimų laukia rimta diskusija Seime. Akivaizdu, kad turi būti numatyti mechanizmai, kurie apsaugotų nuo perteklinio kišimosi į asmens privatų gyvenimą“, – pažymėjo parlamentarė.
Liberalų sąjūdžio vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva ir taip išsiskiria telefoninių pokalbių pasiklausymo statistika, sulaikytų asmenų skaičiumi, ir „tokiame kontekste įvedant prevencinius pokalbius viskas atrodo labai nejaukiai“.
Prezidento patarėjas: siekiama apsaugoti
Prezidento patarėjas, buvęs VSD pareigūnas Ainis Razma BNS teigė, kad „prevencinių pokalbių tikslas – apsaugoti asmenis nuo priešiškos žvalgybos poveikio“, o tokių pokalbių metu jie būtų informuoti apie tai, kad užsienio žvalgyba yra suinteresuota tuo asmeniu arba jam nežinant jau yra surinkusi informacijos apie jį.
„Šie pokalbiai – tarsi įspėjimas žmogui, jog į jį yra taikomasi. Gavę kvietimą į tokį pokalbį asmenys privalėtų atvykti. Atsisakiusiems atvykti būtų taikoma administracinė atsakomybė“, – raštu atsiųstuose komentaruose nurodė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, iki šiol „pokalbiai buvo vykdomi tik su tais asmenimis ir tik tais atvejais, kai jie kreipdavosi, jei pagal jų pareigas reikėdavo gauti leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba kitų institucijų pavedimu būdavo vykdomas tyrimas, o savo iniciatyva žvalgybos institucijos tokių pokalbių iki šiol vykdyti negalėjo“.
Pasak A.Razmos, „instrumentus, leidžiančius perspėti asmenis apie jiems iškilusią grėsmę, turi daugelio ES ir NATO šalių tarnybos, kurioms pavesta vykdyti kontržvalgybinę prevenciją“.
Paklausus, ar prezidentas G.Nausėda remia žvalgybos ombudsmeno instituto kūrimą, patarėjas teigė, kad sprendimas turi būti priimtas po išsamių diskusijų.
„Prieš kurį laiką žvalgybos ombudsmeno instituto įkūrimo idėja buvo pakankamai aktyviai aptarinėjama tiek valdžios, tiek ir žvalgybos institucijose. Tačiau galutiniai sprendimai tuomet taip ir nebuvo priimti. Prezidentas palankiai vertina visas iniciatyvas, kurios didina saugumą ir augina pasitikėjimą valstybe. Tačiau, Prezidento nuomone, galutinius sprendimus dėl dabartinio šių institucijų kontrolės modelio keitimo ar ombudsmeno instituto įkūrimo verta priimti atnaujinus diskusiją ir įvertinus ekspertų nuomonę bei užsienio valstybių patirtį“, – nurodė patarėjas.
