Įvardijo kaip neturinčią nė vieno psichologo
Kalbėdamas apie tai, kad beveik trečdalis Lietuvos mokyklų neturi psichologo, G.Sarafinas paminėjo kelis konkrečius pavyzdžius, kur mokyklose nedirba nė vienas arba labai trūksta psichologų ir kitų pagalbos mokiniui specialistų.
„Yra tokia didžiulė Vilniaus Ozo gimnazija, joje mokosi 1541 mokinys. Tai pagal akademinius rezultatus yra prasta mokykla, paskutiniame šimtuke, bet ir pagal kitką – sunku patikėti, bet tokio dydžio mokykla neturi nė vieno psichologo ir yra du specialieji pedagogai, bet tokiam skaičiui mokinių tai nepavežamas krūvis.
Dažnai mokyklų administracija bando ieškoti pateisinimų, bet jie nei reikalingi, nei įdomūs, nes kitos mokyklos sugeba sukurti solidžias pagalbos mokiniams specialistų komandas.
Tarkim, Vilniaus Gedimino technikos universiteto licėjus, kuriame irgi 1458 mokiniai, bet dirba trys psichologai, keturi soc. pedagogai, trys logopedai, vienas specialusis pedagogas ir du mokytojai padėjėjai“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Pasipiktino netiesa
Ozo gimnazijos direktorių Albiną Daubarą tokios kalbos itin papiktino. Kalbėdamas su 15min jis visų pirma akcentavo, kad teiginys, jog mokykloje nedirba nė vienas psichologas, yra paprasčiausia netiesa.
„Pirmiausia, tai neteisingi faktai. Psichologą turime, turime socialinį darbuotoją. Kaip tai neturime, turime etatinį darbuotoją, psichologą.
Norėtųsi socialinio darbuotojo dar vieno, norėtųsi psichologo bent puse etato dar vieno, vienas neseniai išėjo. Bet kad nėra, tai paprasčiausia netiesa“, – tvirtino direktorius.
Paklaustas, ar to nėra per mažai tokiai didelei mokyklai, direktorius leidosi į ilgesnius išvedžiojimus, paliesdamas ir reitingų sudarytojus:
„Komercinė firmelė „Reitingai“, turėtumėte žinoti, yra pelno siekianti organizacija, privatus UAB, jie turi savo interesą pateikinėti ar skandalingus faktus, ar neigiamus faktus iškelti. Sukurti sau žinomumą ir diskusijai pagrindą. Va, jus sudomino.
Tikrų mokinių, kurie lanko mokyklą kontaktiniu būdu, turime tik 250. Jiems to vieno psichologo užtenka.
Tokią įžangą sakau todėl, kad mūsų labai specifinė mokykla, todėl taikyti bendrų kriterijų negalima. Mes turime 1250 nuotolinių mokinių, kurie mokosi 34 pasaulio valstybėse. Tokia specifika. Kas gali nepakalbėjęs su vadovu kažkokius mums priekaištus pateikinėti, kad kažko neturime.
Tikrų mokinių, kurie lanko mokyklą kontaktiniu būdu, turime tik 250. Jiems to vieno psichologo užtenka. Socialinio darbuotojo norėtume daugiau, bet kol kas susitvarkome, pavaduotojai pasidalina, viskas gerai, viskas veikia, jokių probleminių vietų nėra.“
Konsultuoja ir raštu
Besimokantiems nuotoliniu būdu iš kitų šalių kartkartėmis specialistų pagalbos irgi prireikia, patvirtina A.Daubaras. Tad jie konsultuojami irgi nuotoliniu būdu, esą tam pajėgumų pakanka.
„Teikiame konsultacijas padedant technologijoms, per skaipą, susirašinėjant. Žinoma, dar vienas psichologas būtų gerai, turime laisvų etatų. Bet specialistų trūksta, tad negalime šiuo metu rasti. Padedame ir nuotolinukams, bet ten poreikis žymiai mažesnis, ten jokių drausmės problemų, santykiuose su mokytojais problemų nėra, tad ir tokių atvejų žymiai mažiau“, – tikino direktorius.
Jo teigimu, net ir patyčių problemą skaitmeninėje erdvėje lengviau spręsti – galima lengvai atsiriboti nuo tokio žmogaus, kuris tyčiojasi ar trukdo. Klasėje esą viskas kitaip.
Vienur keturi ar net šeši, kitur nė vieno
G.Sarafinas teigė, kad psichologų ir kitų pagalbos mokiniui specialistų klausimą jie nagrinėjo dėl to, jog mokinių emocinė būsena toli gražu ne visur gera.
„Vienose Lietuvos mokyklose dirba keturi, penki, šeši psichologai, kitose nė vieno. Tai jos skiriasi viskuo. Tarkim, trečdalyje Lietuvos mokyklų apskritai nėra psichologų šiais pandeminiais laikais, kai tikrai daug mokinių patiria frustraciją, serga depresija, jaučia nerimą. Taip pat mokytojai perdegę. Pedagogai sako, kad krūvis yra nerealus, jie dirba po keliolika valandų“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Anot žurnalo „Reitingai“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, psichologų ir kitų pagalbos specialistų vaidmuo labai svarbus, nes kiekvienais metais Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų klasių.
„Šita statistika tokia liūdna ir todėl tie psichologai tokie svarbūs“, – sakė J.Kučinskaitė.
Tai, kiek mokykloje yra psichologų, kitų pagalbos specialistų, dažniausiai priklauso nuo mero, savivaldybės politikų, Švietimo skyriaus ir mokyklos vadovo.
Plačiau apie mokyklų reitingus skaitykite čia.
