„Aš su viskuo sutinku, kad tik vaikus grąžintų, kad jie būtų ramioje aplinkoje (...) Mes sutinkame su viskuo. Turėsime klausyti visko, ką jie mums pasakys. Lankysime kursus, psichologai kalbėsis tiek su mumis, tiek su vaikais. Jiems bus daromi nuolatiniai tyrimai. Specialistai dažnai lankysis namuose“, – susigrąžinusi mėnesį nematytus vaikus dar spalį žadėjo E.Kručinskienė.
Tačiau atėjus gruodžiui, šiuos pažadus Kručinskų šeima nusprendė sulaužyti.
„Ilgą laiką kol jie (atvejo vadybininkas ir socialinė darbuotoja – aut. past.) lankėsi, vaikams jie sukeldavo nerimą, nepatogumą. Vaikai tuos žmones pažįsta nuo istorijos pradžios. Pastarąjį kartą sūnus veržėsi pas mamą, kuri ėjo pakalbėti su socialiniais darbuotojais. Pradėjo šaukti „mama“, kad „reikia išvaryti tą tetą“. Pamačiau, kad negeri dalykai darosi. Po tų apsilankymų vaikai klausia, ar paims juos tetos, ar ne. Dukra kalbesnė, o berniukas dar nemoka kalbėti, tai išreiškia emocijas šaukimu, pykčiu, spardo duris. Mergaitė traukiasi, bėga, slepiasi. Išsigandusi. Po to įvykio vaikai visų žmonių bijo“, – 15min antradienio popietę teigė G.Kručinskas.
Pasak jo, iš pradžių buvo nutarta, kad specialistai jų šeimą lankys 4 kartus per savaitę, iš anksto nepranešę apie vizitą.
„Tačiau po kurio laiko jie nusprendė, kad nebėra reikalo čia taip dažnai pas mus lankytis. Ateidavo tik dukart per savaitę. Apie apsilankymus pranešdavo. Juk yra žmonės.
Jie primena įvykių seką, fiksuoja, ką tu darai, kaip kalbi su vaikais. Tokie dalykai paaitrina žaizdas. Negali normaliai gyventi, funkcionuoti kaip šeima.
Supraskit, kai tie tikrintojai išeina, lieka nemalonus jausmas, nemaloni aplinka. Kai turi piršte rakštį, ji, nors ir maža, vis tiek svetimkūnis – skauda. Nori ją ištraukti. Tai aš prilyginčiau jų apsilankymui. Psichologinis skausmas. Jie primena įvykių seką, fiksuoja, ką tu darai, kaip kalbi su vaikais. Tokie dalykai paaitrina žaizdas. Negali normaliai gyventi, funkcionuoti kaip šeima“, – teigė G.Kručinskas.
Paklaustas, kokį sprendimą šioje situacijoje mato, jis užtikrino: bendrauti su specialistais bendraus, bet į namus jų neįsileis – juose turi vyrauti ramybė.
„Yra kiemelis prie namų, staliukas. Ten ir galime bendrauti. Kiek laiko atėję praleidžia pas mus? Nuo nuotaikos ir laiko, kiek turi, priklauso. Kartais 5 minutes, kartais pusantros valandos. Žadėjo, kad ši priežiūra truks pusę metų. Neseniai užsiminė, kad spręs, gal nutrauks apsilankymus po mėnesio. Specialistai sako, kad viskas pas mus gerai, problemų nefiksuoja, kad tiesiog turi dirbti savo darbą. Nėra priežasties ir reikalo mus prižiūrėti. Jie patys pasakė, kad esame normali šeima. Tai tiesiog jų politika, formalumai. Aš, matydamas, kad mums tie patikrinimai nėra reikalingi ir naudingi, tik išvargina, iš savo asmeninių paskatų priėmiau tokį sprendimą“, – tikino G.Kručinskas.
Nemano, kad vėl neteks vaikų
Raštą dėl atsisakymo įsileisti į namus jis žada įteikti artimiausiu metu apsilankiusiai socialinei darbuotojai. Jį dar turi peržiūrėti advokatas. Paklaustas, ar nebijo, kad nutraukę bendradarbiavimą gali vėl netekti vaikų, G.Kručinskas pabrėžė, jog paimti jų iš šeimos nėra pagrindo.
„Nėra priežasties. Jei tokiu pagrindu, kad atsisakai nenaudingos tau paslaugos, paima vaikus, tai klausimas: iš ko tuomet jų negalima paimti? Specialistai juk lankėsi pas mus, viską išsiaiškino. Ar užsiminiau jiems apie savo sprendimą? Raštiškai dar ne. Bet pastarąjį kartą, praėjusią savaitę, socialinės darbuotojos į namus jau neįsileidau. Išdėsčiau savo pažiūras. Niekaip nesureagavo.
Norisi eiti į šviesą. Gyventi tokioje kontrolėje, kai viskas daroma dėl formalumo... Tai kenkia mūsų šeimai, sveikatai. Jei institucija yra vaiko teisių gynėja, turėtų atsižvelgti į mano, atsakingo asmens, kurio tėvystės teisės nėra apribotos, pareiškimą. Norisi priimti sprendimą vaikų naudai. Jei atimtų vaikus dėl formalumo, baisiau negali būti. Jei jie nori pasitaisyti visuomenėje savo veidą, tai lai palieka mus ramybėje. Jei toliau darys drastiškus sprendimus, niekam nebus naudinga“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, po specialistų apsilankymo vaikai būna neramūs visą likusią dienos dalį, kol jų nepabudina kitą rytą ir neatsiprašo už tetas, kurios atėjo.
„Ar baiminamės artėjančio teismo? Ne. Čia įstatymų leidėjų žaidimas. Smurto sąvoka taip išplėsta, kad gali būti bet kada apkaltintas smurtavimu, – nuomonę išsakė Gintaras, pabrėžęs, kad pozityvios tėvystės kursų jis jau kurį laiką nelanko. – Ateini, atsižymi ir gali išeiti iš jų. Žmona po kartą ar du per savaitę eina. Man, kaip vyrui, ten sėdėti, kur susirenka mamos ir apie vaikučius šneka, nei šis, nei tas. Jei pats savo valia norėčiau eiti, viena. Bet kai prievartos elementas – atstumia. Gali ir geriausią dalyką siūlyti. Jaunos, ką tik baigusios merginos moko keturiasdešimtmečius tėvus... Juokinga. Teoriją iš knygelių dėsto. Vaikai nepriklauso tėvams, pasauliui priklauso. Juos reikia atskirti į kitą kambarį, jei neklauso. Ir nekreipti dėmesio. Kad vaikas yra angelas, kuris nieko negali blogo padaryti.“
Nėra rašto – nėra sprendimo
Kaip į Kručinskų pareiškimus žiniasklaidoje reaguos Kauno miesto socialinių paslaugų centro bei Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai? Ar mažamečiai už įsipareigojimų nevykdymą vėl gali būti paimti iš šeimos? Pasak Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas Andželikos Vežbavičiūtės, jos valdomos institucijos darbuotojai nesilanko minimos šeimos namuose – priežiūra patikėta Kauno miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkams ir socialiniams darbuotojams.
„Taip, mes dalyvaujame atvejo vadybos posėdyje, aptariame situaciją. Bendradarbiavimas vyksta. Tačiau paslaugų teikimas šeimai – ne mūsų kompetencija“, – patikino A.Vežbavičiūtė.
Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja Birutė Mikulėnaitė 15min patikino, kad jokių raštų centras nėra gavęs.
„Tik iš žiniasklaidos mums yra žinoma ši šeimos pozicija. Oficialios informacijos nesame gavę. Spręsim, kai gausim oficialią informaciją. Manau, kad organizuosim atvejo nagrinėjimo posėdį. Jo metu, išklausę tėvus, spręsim dėl paslaugų tęstinumo, kažkokių kitokių paslaugų šeimai teikimo. Gal kitos nevyriausybinės organizacijos čia galės pagelbėti“, – tikino B.Mikulėnaitė.
Pasak jos, šeima gali išreikšti nuomonę dėl paslaugų poreikio. Tačiau specialistai rinksis ir spręs, kokios pagalbos iš tikro reikia šiai šeimai, jei ta pagalba dar reikalinga.
„Šeima iki šiol bendravo, įsileisdavo į namus. Išsakydavo nuomonę dėl paslaugų teikimo, bet neminėjo, kad neįsileis, nebendraus. Kad neįsileido, buvo vienkartinis atvejis, apibendrintų išvadų nedaryčiau dėl to“, – teigė specialistė.
Jos teigimu, pagalbos planas šeimai sudaromas metams. Bėgant jiems, sprendžiama, ar reikia tęstinių paslaugų. Kručinskų atveju pagalbos plano peržiūra buvo numatyta sausį.
Tikrai nesvarstysime vaikų paėmimo klausimo. Tai neturėtų būti svarstoma.
„Tikrai nesvarstysime vaikų paėmimo klausimo. Tai neturėtų būti svarstoma. Galvosime, kokią pagalbą šeimai dar galėtume suteikti. Vaikų patraukimo klausimas nėra būsimos peržiūros tikslas. Svarbiausia – pagalba šeimai. Ar reikia jai padėti“, – patikino B.Mikulėnaitė.
Pasižadėjo daryti viską, ko prireiks
Spalio 24 dieną Kauno miesto socialinių paslaugų centre 4 valandas trukusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta po rugsėjį Panemunės šile įvykusio epizodo paimtus Eglės ir Gintaro Kručinskų vaikus grąžinti į šeimą. Netrukus į namus leista grįžti ir smurtu kaltinamai mažamečių mamai. Moteris bus teisiama dėl smurto prieš vaiką ir viešosios tvarkos pažeidimo. Pirmasis teismo posėdis turėtų įvykti artėjantį sausį.
Vaikus atgavusi šeima yra akylai prižiūrima: visiems keturiems teikiama psichologinė pagalba, suaugusieji privalo lankyti pozityvios tėvystės kursus, vaikams atliekami medicininiai ir psichologiniai tyrimai.
15min primena, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas rugsėjo 29 dieną, gavus duomenų iš praeivio, kuris pamatė moterį – E.Kručinskienę, galbūt smurtaujančią prieš vieną iš savo mažamečių vaikų. Dvejų metų berniukui galimai buvo suduota per rankas. Moteriai buvo pateikti įtarimai, taip pat jai buvo apribota galimybė bendrauti su sūnumi. Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai tikino, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus – namuose aptiktų rykštelių, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažįsta, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų. Kilus skandalui, vaikai grąžinti tėvui, moteriai leista bendrauti su abiem atžalomis. Tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas – bylą prokuratūra perdavė į teismą.
