Šie faktai turizmo specialistus ir valdininkus verčia griebtis už galvos, svarstyti, kas buvo daroma ne taip, ir ieškoti naujų būdų, kaip prisivilioti keliautojų.
Kruizinė laivyba prasidėjus sunkmečiui traukėsi kasmet, o ispanų laivo „Empress“ atstovams pranešus, kad daugiau atplaukti į Lietuvą jie neketina, šiemet laivų ir turistų skaičius dar labiau sumažės. Šį sezoną į uostamiestį ketina atplaukti tik keli didesni laivai, plaukiojantys su Italijos vėliava.
Artėjantį sezoną Klaipėdą pasieks 37 kruiziniai laivai, kai pernai jų lankėsi 45, o užpernai 50. Toks mažėjimas siejamas su įvairiomis priežastimis. Kaip teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė, sunkmečio atgarsiai tik dabar pasiekia kruizų verslą, nes paprastai viskas planuojama bent porai metų iš anksto, keleiviai keliones taip pat perka iki jų likus dar labai daug laiko. Taigi, pernai ir užpernai atplaukė dalis keleivių, bilietus į kruizus pirkusių kai krizė dar nebuvo įsismarkavusi.
Neneigiama, kad tam tikrų klaidų pridarė ir miesto savivaldybė, kuri taupymo sumetimais porą metų nebemokėjo narystės asociacijoje „Baltijos kruizai“ mokesčio ir buvo ir jos išbraukta.
Kelerius metus taupiusi ir dėl to tūkstančius atvykėlių praradusi Klaipėda vėl sieks atsistoti į gretas su kaimyniniais uostais ir priminti apie savo egzistavimą.
Padengti narystės mokestį padės uostas
Klaipėda šiemet ketina susigrąžinti narystę asociacijoje „Baltijos kruizai“, vienijančioje 23 uostus ir 45 organizacijas iš 8 šalių. Uostamiestis Europos Sąjungos „Interreg“ projekte „Cruise Baltic“ („Baltijos kruizai“), siekusiame į Baltijos regioną pritraukti kuo daugiau kruizinių laivų, aktyviai dalyvavo 2004–2006 m. Tačiau užklupus sunkmečiui nuspręsta taupyti ir narystės atsisakyta.
Taip vienintelis Lietuvos uostamiestis dingo iš visos asociacijos duomenų bazės, nebeliko įrašų apie Klaipėdą kataloguose, pristatomuose didžiausioms pasaulio kruizinėms kompanijoms, žiniasklaidai bei, žinoma, turistams.
Klaipėdai narystės mokestis „Baltijos kruizuose“ siektų apie 12,5 tūkst. eurų (per 43 tūkst. Lt). Pusę šios sumos padengti sutiko Jūrų uosto direkcija. Ar Lietuvos uostamiestis prisijungs prie Kopenhagoje įsikūrusios asociacijos, kitą mėnesį apsispręs miesto taryba.
Kaip teigė savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė, kruizinių laivų dėmesio siekti kartu su stipriais partneriais žymiai lengviau nei pavieniui. „Tai, kad kruizinių laivų mūsų uoste vis mažėja – rimtas signalas. Neįmanoma su didžiaisiais uostais konkuruoti vieniems patiems“, – teigė D.Pleskovienė. Esą mažai tikėtina, kad iš Kylio išplaukęs laivas, aplenkdamas kitus uostus, atplauks tiesiai į Klaipėdą. Kaip pavyzdys pateikiamas Talinas, kuris asociacijoje dalyvauja kartu su Saremo sala ir kartu moka mokesčius, kad visur būtų žymimi abu uostai.
Specialistai: reikia daugiau pastangų
Anot bendrovės „Klaipėdos Mėja“ direktorės Liudovikos Pakalkaitės, jei Klaipėda sugrįžtų į asociaciją, tai būtų labai džiugi žinia. „Nustatyti, kiek tokios rinkodarinės priemonės gali duoti rezultatų, sudėtinga. Tačiau dalyvavimas yra labai svarbus“, – teigė pašnekovė.
Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovės R.Savickienės, laidoti šio sezono dar negalima. Esą kruizinių laivų skaičius dar gali kisti ir galutinai paaiškės tik kovą. Tačiau ir ji neslėpė, kad dabar didesnės viltys dedamos į 2012–2013 metus.
„Kruizinės laivybos situacija kasmet vis keičiasi. Tiesiog vienais metais tam tikri laivai plukdomi po vieną regioną, kitais – po kitą. Tiesa, Klaipėda, kaip uostamiestis, turi dirbti žymiai daugiau, kad pritrauktų atvykėlių“, – neneigė R.Savickienė.
Kaip „15min“ teigė nuo 1992-ųjų su kruizinių laivų turistais dirbančios kompanijos „Relita“ vadovė Diana Kateivaitė, šiame versle pastebimas susitraukimas ne tik Lietuvoje: bankrutavo kelios vokiečių kompanijos, be to, sustiprinus saugumo reikalavimus į Baltijos akvatoriją nebegali įplaukti kai kurie laivai. Šiemet ši kompanija priims ir į turistines išvykas išlydės penkių laivų turistus.
Turizmo agentūros, nelaukdamos kol bus priimtas sprendimas prisijungti prie asociacijos, ar ne, pačios siuntinėja pakvietimus įvairioms kruizinėms kompanijoms.
Nori mėlynos vėliavos
Uostamiesčio smulkaus ir vidutinio verslo atstovai sunerimę ne tik dėl kruizinių laivų, bet ir dėl menkstančio vidaus turizmo. Vakar verslininkai ir valdininkai buvo pakviesti į diskusiją Klaipėdos mokslo ir technologijų parke. Nelabai suprantama, kodėl Smiltynei, Giruliams ir II Melnragei vis dar nesuteiktas kurortinių teritorijų statusas. Toks statusas jau suteiktas Ignalinai, Zarasams, Anykščiams, Trakams. Jis leistų siekti didesnės paramos iš valstybės biudžeto, aktyviau plėtoti vietos smulkųjį ir vidutinį verslą. Pavyzdžiui, šių metų valstybės biudžete kurortinėms teritorijoms skirta daugiau nei 2 mln. Lt.
Kaip teigė Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška, toks delsimas – nesuvokiamas. Juolab kad tokio statuso gali siekti ir teritorijos. Kaip pavyzdys minėta vietovė šalia Ignalinos – dalis Palūšės gyvenvietės siekia kurorto statuso.
Pasak D.Pleskovienės, norint siekti kurortinio statuso reikia gerinti paplūdimių kokybę. „Pavyzdžiui, mėlynoji vėliava pirmiausia asocijuojasi su gera kokybe. Klaipėda, būdama uostu, niekada negalės lygintis su Neringa, Ignalina ar Zarasais. Reikia nemažai tvarkyti, ir savivaldybė daug dirba“, – teigė ji.
Tiesa, pavasario Seimo sesijoje bus svarstomos Turizmo įstatymo pataisos, kuriomis jūrinis turizmas turėtų būti įteisintas kaip lygiavertė kitoms turizmo šaka. Tada būtų galima siekti didesnės paramos ir iš valstybės biudžeto.
