Kryžių kalnas, žinomas ir kaip Jurgaičių Domantų piliakalnis, be to, kad turi aukščiausią nacionalinio kultūros paminklo statusą, taip pat yra įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Lietuvoje tokių objektų yra tik 17.
Vyskupas trokšta draugystės, o ne įstatymo rimbo
Vyskupas E.Bartulis savo rašte minėjo Bažnyčios poziciją, kad sakraliniai objektai neturėtų būti įtraukiami į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Toliau rašė: „Abejojame dėl Kryžių kalno buvimo Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąraše tikslingumo“.
Net jei mes kalną valdytume, juk neturime traktorių šienavimui, žmonių aplinkos tvarkymui.
Vyskupo pareiškimą paskubėta įvertinti kaip Bažnyčios norą nusavinti Kryžių kalną.
E.Bartulis tokius kaltinimus neigia: „Mes manome, kad Kryžių kalnu turėtume rūpintis visi. Puikiai suprantame, kad tai ne vien krikščioniškas paminklas. Gal musulmonų simbolių ten ir nėra, tačiau nenugriautume, jei ir būtų. Mes tik už tai, kad kalnu būtų pasirūpinta. Net jei kalną valdytume, juk neturime traktorių šienavimui, žmonių aplinkos tvarkymui. Mes už tai, kad šventove rūpintumėmės visi draugiškai, nuolat pasitardami, o ne po įstatymo rimbu.“
E.Bartulis teigė, kad raštas buvo tarsi kreipimasis neužmiršti ir Bažnyčios nuomonės, nes dabar Kryžių kalnas į visus reikšmingiausius registrus įtrauktas be Šventojo sosto žinios: „Tai yra ir krikščioniškas paminklas, o taip pat žmones sutelkianti šventovė. Maloniai kviečiu visus brolius ir seseris atvykti į Kryžių kalno atlaidus, kurie vyks liepos 27 dieną.“
Kryžių kalnas keičia veidą
Šiuo metu Vyriausybė tikslina valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, todėl laukia rekomendacijų iš įvairių institucijų. Taip pat ir iš Bažnyčios.
Kryžių kalnas pastaraisiais metais yra gerokai aptvarkytas ir sukultūrintas. Iš jo išginti elgetos bei prekeiviai su palapinėmis.
Kalno savininkė yra valstybė, valdytoja – Šiaulių rajono savivaldybė. Globėja – Bažnyčia. Prižiūrėtoja – Meškuičių seniūnija. Rinkliavas už automobilių stovėjimą ir prekybą suvenyrais organizuoja turizmo informacijos centras.
Nesvarbu, kad Kryžių kalnas turi patvirtintas naujas kryžių statymo taisykles, šiek tiek pažabojančias savivalę, tačiau ant kalno nuolat groja metalinėse dėžėse užrakinti radijo imtuvai. Jie nuolat transliuoja Marijos radiją.
Kryžių kalnas pastaraisiais metais yra gerokai aptvarkytas ir sukultūrintas. Iš jo išginti elgetos bei prekeiviai su palapinėmis. Įkurtas turizmo centras ir vieta suvenyrų prekybai. Be suvenyrų, nusipirkti galima ir, pavyzdžiui, rankinę. Įrengtas apšvietimas, atlikti archeologiniai tyrimai.
Apribotas automobilių parkavimas, todėl mokama stovėjimo aikštelė neša nemažas pajamas – apie 80-100 tūkstančių litų per metus. Apskaičiuota, kad Kryžių kalną per metus aplanko per 100 tūkst. žmonių.
Ant Kryžių kalno dievai nesipeša
Šiaulių universiteto humanitarinio fakulteto istorijos katedros docentė, archeologė Birutė Salatkienė yra tyrusi Kryžių kalną kaip piliakalnį. Rado senovės gyvenvietės požymių.
Tai nėra vieta, kur buvo supriešinti dievai. Tai tiesiog paveldėtas sakralumas, įgavęs naują papildomą prasmę – kryžius.
Mokslininkė sako nenorinti kritikuoti Bažnyčios požiūrio, tačiau, jos nuomone, Kryžių kalnas yra per didelės ir per plačios reikšmės paminklas, kad tektų vien Bažnyčiai: „Tai aukščiausios klasės vertybė. Valstybės apsauga garantuoja, kad bus išsaugotas kalno daugiareikšmiškumas, plati kultūrinė vertė.“
Anot archeologės, istorikams Kryžių kalnas yra unikalus pavyzdys, kaip piliakalnis, gynybinės, gyvenamosios, o taip pat ir sakralinės paskirties objektas virto krikščioniška šventove. Nuo to jis nenustojo būti piliakalniu.
B.Salatkienės teigimu, tai tiesiog paveldėtas sakralumas, įgavęs naują papildomą prasmę – kryžius: "Senasis šio kalno sluoksnis negali būti sumenkinamas naujojo sluoksnio sąskaita. Mano nuomone, kryžių kalnas turi likti aukščiausios klasės paveldosaugos objektu. Būtų neteisinga, jei Kryžių kalnas taptų tik krikščionybės šventove – dar vienu Lurdu.“
