Taip pat numatoma parengti detalią tvarką, kokie kryžiai ten gali būti statomi, kad būtų išsaugotas šios vietos sakralumas.
„Kur anksčiau tai buvo aiškiai religiniais motyvais pastatyti, pavyzdžiui, votos, padėkos (...), dabar pasidarė tokia mada, tradicija, kad net ir iš užsienio atvažiuoja ne visada sąryšiu su tikėjimu ir tie objektai ne visada bėra kryžiai. Tada klausimas yra, kokia tvarka turėtų būti, kad galėtume išsaugoti tą sakralumą ir tvarką“, – po Vyriausybėje vykusio Dvišalės mišrios komisijos tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti posėdžio žurnalistams sakė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Gintaras Grušas.
Pasak ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, Kryžių kalno nuosavybės keisti nenumatoma.
„Pats statusas Kryžių kalno lieka toks, koks buvo, jis yra valstybės nuosavybė ir panaudos pagrindu yra tvarkomas Šiaulių rajono savivaldybės“, – po posėdžio žurnalistams aiškino jis.
Kanclerio teigimu, daugiau tvarkos turėtų atsirasti Kryžių kalną paskelbtus sakraliniu kultūros paveldo objektu ir parengus taisykles, ką ten galima statyti.
„Šis objektas nėra pagal mūsų teisės aktus įtrauktas kaip sakralinis kultūros paveldo objektas, todėl mes turėtume pradžioje suteikti statusą (...). Tada turėtų būti parengta tam tikra tvarka, kurią turėtų rengti Vyskupų konferencija kartu su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ministerija“, – aiškino D.Matulionis.
Jo teigimu, atitinkamai į Kultūros paveldo vertinimo komisiją mes siūloma įtraukti Vyskupų konferencijos atstovus tais atvejais, kai svarstomi objektai, turintys sakralinio kultūros paveldo statusą.
Vyskupas G.Grušas taip pat dėstė, kad bažnyčia nesiekia perimti Kryžių kalno.
„Šiuo mestu apie pilną kažkokį perėmimą ir nėra kalbos, eina kalba, kaip geriausiai sutvarkyti bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas sakralumas ir priežiūra“, – aiškino dvasininkas.
„Man atrodo, kad tai yra bendras rūpestis, kur turėsime bendrai tvarkyti, todėl, kad taip, yra sakralus objektas, bet turime pripažinti, kad tai yra ir svarbus objektas Lietuvos valstybei, ir kaip turistinis objektas – daug iš užsienio atvažiuoja, tampa mūsų vizitine kortele“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Kryžių kalno priežiūrą, tvarkymą, informacijos skleidimą ir aukų dėžutę administruoja Šiaulių rajono savivaldybė.
