Kalbėdamas Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje, Raseinių meras A.Bautronis rėžė tiesiai: esą po iškilmingo atidarymo prie Kryžkalnio memorialo kūrimo turėjusios prisidėti institucijos nusisuko, o Raseinių rajono savivaldybė priversta nuolat įrodinėti nacionalinę šio projekto svarbą.
„Mes, kaip savivaldybė, šiandien turime įrodinėti, aiškinti visoms valstybės institucijoms pačiu aukščiausiu lygiu – nuo prezidentūros iki komisijų arba tarybos narių savivaldybėje, kad šis objektas reikšmingas ne savivaldybei, bet Lietuvai“, – neslėpdamas apmaudo apie situaciją kalbėjo Raseinių rajono meras.
„Dėmesys Kryžkalniui pasibaigė nusifotografavimu atidarymo metu. Nuotraukos feisbuke ir ačiū, viso geriausio“, – pridūrė jis.
Užstrigo pirmajame etape
2020 metų rugsėjį Kryžkalnyje iškilmingai atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžinama Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.
Lietuvos partizanų memorialo statybos darbus planuota vykdyti keliais etapais.
I etape (2019–2020 metais) pastatytas obeliskas kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu.
Vyriausybė 2019–2020 metais iš valstybės biudžeto skyrė 505 tūkst. eurų, dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) išsamiam žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų žinynui parengti.
II etape šalia memorialo turėjo atsirasti Lietuvos partizanų istorijos informacinis paviljonas-muziejus, tačiau paaiškėjo, kad 2021 metais lėšų valstybės biudžete tam nenumatyta.
Įamžinta tik pusė kovotojų
Pasak A.Bautronio, šiuo metu trūksta lėšų net LGGRTC naujai pateiktoms šalies didvyrių pavardėms įamžinti.
„Mes esame sutarę, kad kiekvienais metais bus atnaujinamos stelos ir pridedamos naujos pavardės. Šiuo metu turime virš 10 tūkst. laisvės kovotojų pavardžių, o kitos stelos yra su nežinomais partizanais. Nežinomus partizanus mes turime pakeisti konkrečiais vardais ir pavardėmis“, – nurodė Raseinių rajono meras.
Iš viso memoriale turėtų būti įamžinta apie 20 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių.
„Mūsų darbas su Genocido centru vyksta, jie mums pateikia vis naujų pavardžių. Mes negalime jų kaupti stalčiuose – turime juos įdėti į memorialą. Tam turi būti skirtos lėšos stelų atnaujinimui su konkrečiais vardais ir pavardėmis“, – aiškino A.Bautronis.
Mūsų darbas su Genocido centru vyksta, jie mums pateikia vis naujų pavardžių. Mes negalime jų kaupti stalčiuose.
Trūksta kelio ženklų
Pasak Raseinių rajono mero, stringa ir kelio ženklų, nuo magistralės vedančių link Kryžkalnio memorialo, statyba.
„Kelių direkcija įrodinėja, kad tai tikrai ne jų reikalas ir jie nestatys iš magistralės, kur yra Kelių direkcijos kelias. Net Kryžkalnis – ne jų idėja. Įsivaizduokite, mes pastatome memorialą, o valstybės institucijos sako, kad čia ne jų reikalas – ženklų jie nestatys“, – pasakojo Raseinių meras.
15min pateiktame atsakyme Lietuvos automobilių kelių direkcija tikina, kad Raseinių savivaldybė į ją iki šiol oficialiai nesikreipė dėl kelio ženklų įrengimo, kaip tai numato Lankytinų vietų ir laikinų renginių maršrutinio orientavimo automobilių keliuose taisyklės bei nepateikė prašymo su kelio ženklų įrengimo schema.
O savivaldybė aiškina tokį prašymą pateikusi dar sausį. Kaip 15min informavo A.Bautronis, kelio ženklų įrengimo klausimas spręsis Vyriausybės inicijuotame posėdyje kovo 8 dieną.
Nepateikta paraiška
15min Kultūros ministerijos atsiųstame atsakyme teigiama, kad lėšos Kryžkalnio memorialo plėtrai neskirtos, nes Raseinių rajono savivaldybė nepateikė paraiškos – tik raštą.
„Suprantame ir vertiname Kryžkalnio memorialo svarbą Lietuvai ir istorinei atminčiai. Tačiau lėšos antrajam plėtros etapui nebuvo skirtos, nes Raseinių savivaldybė nepateikė investicinio projekto.
Priminsime, kad iki 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas investiciniams projektams, tačiau Kryžkalnio memorialo antrojo plėtros etapo investicinio projekto nesame sulaukę. Esame gavę raštą dėl šio projekto finansavimo, vis dėlto rašto pagrindu finansavimas negali būti skiriamas“, – rašoma atsakyme.
Tikslinės lėšos
A.Bautronis tikino, kad lėšos Kryžkalnio memorialo plėtrai neturėjo būti skiriamos pateikus paraišką, nes Lietuvos mastu svarbių objektų statybai ir plėtrai Vyriausybė turėtų skirti tikslinių lėšų.
„Niekuomet Kultūros ministerija neleidžia teikti dviejų paraiškų tam pačiam rajonui dėl investicinių projektų. Pas mus toks projektas yra pradėtas ir įgyvendinamas, tai – Raseinių rajono kultūros centro pastatas. Ir pernai, ir šiemet tam yra skiriamos lėšos. Kryžkalnio objektui dar pernai buvo nutarta, kad bus skiriamos tikslinės lėšos – kaip pirmam etapui, taip ir antram“, – paaiškino meras.
Anot jo, dar 2020 metų pavasarį bendrame susitikime dėl Kryžkalnio memorialo dalyvavę Kultūros ministerijos atstovai tikino, kad šio projekto vystymą atskira grafa įtrauks į tikslinių lėšų gavėjus, tačiau savo pažadus esą pamiršo, vos pasikeitus Vyriausybei.
„Tiesiog ministerija, savo įsakymu, galų gale net ir Vyriausybės sprendimu, gali tas lėšas paskirti tiksliniam objektui. Ar tai įmanoma? Faktas, kad įmanoma. Reikia tik politinės valios, o ne stumdyti tą projektą kaip karštą bulvę, sprendžiant, kas jį imsis įgyvendinti“, – aiškino A.Bautronis.
