„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, generolas Jonas Žemaitis – Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“. Manau, kad atėjo laikas įgyvendinti šį partizanų vado priesaką. Ir privalome suskubti padaryti tai, dabar, kol dar yra gyvų Laisvės kovų dalyvių, kurie galėtų pamatyti paminklą, pastatytą jiems ir žuvusiems jų kovų draugams“, – sakė vienas memorialo sukūrimo iniciatorių Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka.
Sklypą, kuriame planuojama statyti memorialą, nuosavybės teise valdo dvi patriotinės visuomeninės organizacijos – Lietuvos laisvės kovų sąjūdis ir Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga. Jis įgytas už Lietuvos žmonių paaukotas lėšas, o šalia būsimo partizanų memorialo jau pradėta statyti koplyčia su kryžiumi Kęstučio apygardos partizanų atminimui įamžinti.
Memorialo projekto, kurį pasirinko visuomeninės organizacijos, autoriai – architektas Saulius Pamerneckis ir skulptorius Tadas Gutauskas, kurie kartu yra įgyvendinę ne vieną pilietinės visuomenės projektą, tarp jų ir Vilniuje iškilusį „Laisvės kelio“ paminklą.
„Lietuvos laisvės kovų sąjūdis ir Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga memorialo viziją pasirinko dar rudenį ir patvirtino protokoliniais sprendimais. Su projekto autoriais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis“, – sakė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas Giedrius Gataveckas.
Partizanų memorialas, planuojama, bus didžiąja dalimi finansuojamas iš aukotojų skirtų lėšų.
„Tai, kaip aktyviai Lietuvos žmonės aukojo tiek sklypo Kryžkalnyje įsigijimui, tiek ir memorialui, rodo, kad partizanų atminties įamžinimo idėja sulaukia didelio visuomenės palaikymo ir yra labai svarbi“, – sakė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vadovas.
Mėginama diskredituoti sumanymą
Kartu visuomenininkai pastebi ir stiprėjančius bandymus diskredituoti sumanymą, pasėti nesantaiką tarp patriotiškai nusiteikusių žmonių.
„Partizanų vardo teršimo naratyvas pastaraisiais mėnesiais stiprėja. Liūdna, kad tame tyčia ar ne, bet dalyvauja ir meno pasaulio žmonės“, – pastebėjo Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas A.Kliunka. Pasak jo, viešumoje pastarosiomis savaitėmis keliami priekaištai, neva, memorialui pasirinktas „ne tas projektas“ yra vienas iš bandymų stabdyti partizanų įamžinimą.
„Abejonės, melu paremti priekaištai dėl pasisavinto projekto gali kilti dėl užgautų ambicijų, tačiau kartu taip bandoma įpūsti nesutarimus tarp žmonių, apjuodinti pačią idėją. Vertiname, kad piliečio G.Lukošaičio viešumoje eskaluojami priekaištai, kad memorialui pasirinktas ne jo kūrinys yra vienas tokių bandymų. Suprantame, kad 120 000 eurų savo idėjos įgyvendinimui norėjęs G.Lukošaitis gali būti nepatenkintas, kad pasirinktas ne jo projektas, tačiau mūsų pasirinkimą lėmė sakralinė ir meninė memorialo vertė. Mes siūlėme pirmosios, „darbinės“ idėjos autoriui bendradarbiauti su memorialo kūrėjais, tačiau jis griežtai atsisakė ir pranešė ateityje neturėsiantis pretenzijų, jei Kryžkalnio memorialas bus vystomas su kitais autoriais. Todėl šiandien labai keista matyti visą šią partizanų įamžinimo idėją juodinančią melo bangą“, – sakė A.Kliunka.
Partizanų memorialo Kryžkalnyje idėją be dviejų iniciatorių taip pat parėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Ginkluotųjų Pajėgų asociacija, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Šaulių sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolija, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga.
Organizacijos kartu kreipėsi į Lietuvos patriotus šalyje ir svetur su kvietimu paremti šį kilnų tikslą, prisijungti prie projekto bei finansiškai prisidėti prie jo įgyvendinimo.
