Panašus vaizdas prieš porą metų buvo atsivėręs Palangoje – tuomet audringi vėjai ir jūra taip pat suformavo kelių metrų aukščio skardžius. Tačiau jau pavasariop skardžiai nunyko.
Po Ksavero panašus vaizdas susidarė Šventojoje. Netoli mažųjų laivų uostelio susiformavo skardis. 2011-aisiai gilinant įplaukos kanalą ten buvo suformuota didžiulė kopa.
Pro Lietuvą praūžęs Ksaveras dalį jos nugraužė, smėlį nuplovė jūra.
Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas situacijos nedramatizavo. Nors toks vaizdas Šventojoje atsivėrė pirmą kartą, jis įsitikinęs, kad jau pavasarį skardžio neliks nė žymės. Anot jo, gamta viską sudėlios kaip reikia.
Kuršių nerijoje, kopgalyje, nuplauta tik dirbtinai užauginta kopa. Kiek mažiau pasisekė Juodkrantės ir Pervalkos paplūdimiams – išplautas apsauginis kopagūbris, apgadinti nusileidimo į pajūrį laiptai. Juodkrantės paplūdimyje du nusileidimo laiptai nukentėjo labiausiai.
Šį rudenį audringi orai nemažai vargo pridarė palangiškiams – vis užpustomas tiltas į jūrą.
