Pasak jo, bendroje su „Bomin“ įmonėje „Klaipėdos nafta“ pradžioje valdys 10 proc. akcijų. Toks modelis turės užtikrinti, kad dujų transportavimas nuo SGD laivo „Independence“ iki antžeminės SGD skirstymo stoties, kurią stato „Klaipėdos nafta“, būtų kuo pigesnis ir galėtų konkuruoti su kitomis panašiomis stotimis Baltijos jūroje.
„Klaipėdos nafta“ turi padaryti viską, kad ta stotis būtų konkurencinga – įmonė turi užtikrinti, kad transportavimo kaštai iš terminalo į stotį būtų mažiausi – tai yra apie 10 kilometrų atstumas, ir kažkas turi pergabenti dujas. Vienas iš tokių būdų – su 10 proc. kapitalu dalyvauti bendroje įmonėje su „Bomin“, kuri įsigis laivą, tik tam, kad užtikrintume transportavimą, bet nedalyvautume prekybos veikloje, kurią vystys „Statoil“ su „Litgas“, – BNS sakė R.Masiulis.
Pasak R.Masiulio, tikimasi, kad Norvegijos „Statoil“ dar šį mėnesį praneš savo sprendimą dėl bendros įmonės su „Litgas“ steigimo.
„Mūsų tikslas – pritraukti „Statoil“ į prekybos veiklą“, – pridūrė energetikos ministras.
Jis pabrėžė, kad „Klaipėdos nafta“ užtikrins tik SGD gabenimo iš terminalo į dujų skirstymo stotį veiklą ir nedalyvaus prekybos veikloje, o tam bendrovei pakaks 10 proc. bendros įmonės įstatinio kapitalo: „Tik tam, kad užtikrintų transportavimą tarp stočių, išvengiant bet kokio prekybinio elemento, nes prekybinį elementą mes matome „Litgas“ ir „Statoil“. (...) Maždaug tas išeina į 10 proc. laivo panaudojimo“.
Pasak R.Masiulio, tikimasi, kad Norvegijos „Statoil“ dar šį mėnesį praneš savo sprendimą dėl bendros įmonės su „Litgas“ steigimo: „Statoil“. yra pasakęs, kad šį mėnesį duos indikaciją“.
Anot ministro, Norvegijos koncerno delsimas kurti bendrą įmonę susijęs su kritusiomis naftos ir dujų kainomis, – šis procesas labai pristabdė kompanijų investicijas. Anot jo, tai nėra susiję su „Bomin Linde LNG“ ir „Klaipėdos naftos“ planais kurti bendrą įmonę, į ką „Statoil“ gali žvelgti kaip į nesąžiningą konkurenciją.
„Iš esmės šis susitarimas turėtų visus nuraminti. „Klaipėdos nafta“ bus rami, kad jie patys savo rankose turės visą stotį ir tiekimo grandinę, bet tik tiek ir ne daugiau, o „Litgas“ su „Statoil“ turės vystyti pačią prekybinę veiklą“, – sakė R.Masiulis.
„Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška BNS teigė, kad Vyriausybė „palaimino“ projektą.
„Mes vakar išgirdome Vyriausybės paramą šitam modeliui, šitai partnerystei, kad galim judėti toliau, niekas nesikeičia, kaip ir planavome, mūsų tikslas yra užtikrinti paskirstymo stoties patį efektyviausią modelį ir bus tęsiami procedūriniai dalykai su vokiečiais. Vyriausybė išreiškė paramą, palaikymą“, – BNS sakė M.Bartuška.
Anot jo, iš pradžių „Klaipėdos naftai“ valdant 10 proc. bendros įmonės akcijų, bus užtikrintas didesnis efektyvumas. Vėliau bendrovės dalis galės didėti.
„Tiesiog užtikrinant kuo efektyvesnius terminalo kaštus, buvo nuspręsta pradėti su mažesne dalimi, kuri ateityje galėtų didėti, nes buvo kalbama ir apie opciją, kad ji galėtų didėti (...) iki tų pačių 20 proc.“, – teigė „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Jis negalėjo pasakyti, kiek į bendrą įmonę investuos „Klaipėdos nafta“ – tai paaiškės po derybų su „Bomin Linde LNG“.
M.Bartuškos nuomone, bendrą įmonę įkurti būtų galima artimiausiu metu: „Kadangi išgirdome palaikymą iš SGD komisijos, tai artimiausiu metu. Manau, kad įmanoma čia greitai“.
„Litgas“ akcininkės „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS teigė, kad SGD projekto komisijos pritarimas nėra susijęs su „Litgas“ ir „Statoil“ derybomis.
„Tai neturės įtakos mūsų pokalbiams su “Statoil„, tai nesusiję dalykai. Kita vertus, kyla klausimų dėl tų procentų – buvo 20 proc., dabar – 10 proc. Galbūt reiktų suvokti, kokio to procento reiktų, galbūt tai paremta kažkokiomis prognozėmis, bet kol kas neatskleidžiama, kokiomis. Mes laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir pradžioje, kad efektyviausia ekonomiškai būtų tą dujų kiekį, jo vežėją pasirinkti, skelbiant konkursus“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Jis patvirtino, kad kitą savaitę „Statoil“ turėtų pateikti savo poziciją dėl bendradarbiavimo su „Litgas“: „Mes turime gauti visus atsakymus ir apsispręsti, kokiu modeliu bendradarbiausime“.
A.Butkevičius balandžio pradžioje BNS sakė, kad „Litgas“ ir „Statoil“ derybos dėl bendros įmonės turi būti baigtos per dvi savaites. Anot jo, vilkinamos derybos trukdo „Klaipėdos naftai“ derėtis su „Bomin Linde LNG“ dėl bendros įmonės, kuri valdytų nedidelį SGD laivą ir teiktų SGD bunkeriavimo paslaugas Klaipėdos uoste, Baltijos ir Šiaurės jūroje.
„Klaipėdos nafta“ kartu su „Bomin Linde LNG“ pernai lapkritį jau įsteigė bendrą įmonę „Blue LNG“, kurioje Lietuvos įmonė, kaip skelbta, turėjo valdyti 20 proc. akcijų. Bendra įmonė nuomosis daugiau kaip 7 tūkst. kubų talpos dujovežį – laivą tikėtasi pagaminti iki 2017 metų pradžios.
„Klaipėdos nafta“ į SGD skirstymo stotį ketina investuoti 27,7 mln. eurų, iš kurių 6 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos – stotį stato Vokietijos „PPS Pipeline Systems“ ir jos partnerė Čekijos „Chart Ferox“. Pirmąją iš penkių stoties talpyklų Čekijos bendrovė ketina išbandyti birželį.
