Dėl socialines išmokas reglamentuojančio įstatymo į KT kreipęsis Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, kad socialinės pašalpos skyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į skirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama pagal Konstituciją.
Pabrėžiama, kad nuosavybe yra laikomos ir motinystės (tėvystės) pašalpos. O sumažinus jau paskirtas motinystės pašalpas ar išmokas yra pažeidžiami asmenų, auginančių vaikus, teisėti lūkesčiai, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus ir garantuos atitinkamą pajamų lygį šeimoms, auginančioms vaikus. Esą pagal KT suformuotas nuostatas net ir susidarius itin sunkiai ekonominei bei finansinei padėčiai šių lūkesčių turi būti paisoma, pareiškime teigia Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Tuo tarpu Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi dėl pakeistos pensijų mokėjimo tvarkos ir teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Pasak teismo, atsižvelgiant į negautos pensijos dalies išmokėjimo teisinį reglamentavimą, pensininkai nuo 2008 m. įgijo teisėtą lūkestį, kad negauta pensija bus išmokėta vėliausiai iki 2010 m. vidurio. Negautos pensijų dalies išmokėjimo nukėlimas į ateitį pažeidžia teisę į nuosavybę, nes galimybės disponuoti negauta pensijos dalimi neįgyvendinamos.
Panevėžio apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar Vyriausybė, suskirsčiusi asmenis pagal amžių, negautos pensijos dalies dydį, neįgalumą ir kiekvienai šiai grupei numačiusi skirtingus negautos pensijos dalies grąžinimo terminus, t. y. poįstatyminiu aktu iš esmės sureguliavusi šių asmenų teisės į nuosavybę įgyvendinimą, nepažeidė minimos teisės į nuosavybę.
Klausimas dėl nuosavybės iškilo ir dėl teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo – Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui – Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos turėtą 0,25 ha žemės sklypą Panevėžyje. Pareiškėja nurodo, kad 1991 m. skunde administraciniam teismui teikdama prašymą atkurti nuosavybės teises ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau 2003 m. pilietybės neteko, todėl nuosavybės teisės jai nėra atkuriamos.