KT pirmadienį pranešė, kad priėmė nagrinėti dalį grupės Seimo narių prašymo ištirti nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo kai kurių dalių atitiktį Konstitucijai.
Grupė opozicinių konservatorių, liberalų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovų prašo ištirti, ar tyrimas tiek tiriamo laikotarpio, tiek klausimų apimties atžvilgiu nėra apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai.
Grupė parlamentarų argumentuoja, kad tyrimui nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai, nes numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese.
Taip pat kreipimosi autoriai ginčija vieną iš tyrimo tikslų, t. y. gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis, teigdami, kad tai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, anot Seimo narių grupės, kelią grėsmę teisinės valstybės principams.
Konstitucinis Teismas pareiškėjams grąžino dalį prašymo, kuriuo argumentuota, kad parlamentinis tyrimas kišis į teisėsaugos darbą. Anot KT, kreipimesi teisiškai nepagrįsta, kodėl pavedus komisijai atlikti nurodytus uždavinius, yra kišamasi į ikiteisminį tyrimą atliekančių ar teisingumą vykdančių institucijų veiklą.
Seimas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams,valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat komisijai nurodyta pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Tiriamas 2008–2016 metų laikotarpis. Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad tyrimą reikia tęsti.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Nurodyta, kad Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
