Tai BNS patvirtino KT pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė.
KT šią byla nagrinėjo pagal 30 Seimo narių grupės prašymą.
Anot parlamentarų, nuo 2019 metų pradžios galiojanti tvarka neproporcingai varžo iki tol antros pakopos pensijų kaupime nedalyvavusių asmenų laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą, galbūt pažeidžia konstitucinius sutarčių laisvės ir vartotojų teisių apsaugos principus, o į pensijų kaupimą įtraukiant tik jaunesnius kaip 40 metų amžiaus asmenis, jie diskriminuojami dėl amžiaus.
Anot KT, Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos paskatos kiekvienam žmogui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.
„Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti. Įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas ir turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą“, – teigiama KT pranešime.
Anot KT, gali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kuriuo tam tikro amžiaus žmonėms būtų sukuriamos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimus dėl dalyvavimo senatvės pensijos kaupime.
KT teigimu, asmenų iki 40 metų įtraukimu į antros pakopos fondus siekiama paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, užtikrinant didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam skaičiui gyventojų.
„Šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, be kita ko, apie visas jų pasirinkimo galimybes (atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime; sudaryti pensijų kaupimo sutartį; nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo, dalyvauti pensijų kaupime įstatymo pagrindu), kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime“, – pažymėjo KT.
Anot jo, toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant ir į šalies demografinę padėtį bei prognozes, o 40 metų riba vertintina kaip optimali, kad būtų galima sukaupti lėšų didesnei būsimai senatvės pensijai.
Parlamentinė opozicija 2018-ųjų liepos pabaigoje kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Iš viso kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.
Nuo 2019 metų sausio visi antros pakopos fonduose nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys automatiškai įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime gali dalyvauti savanoriškai.
