KT nutarime konstatuota, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų jų sveikatos sutrikdymą ssiekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė.
Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad už žmogžudystę baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų. Nužudžius šeimos narį ar artimą giminaitį gresia griežtesnė bausmė – nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Analogiškai griežtesnė bausmė numatyta ir už artimojo sunkų sveikatos sutrikdymą.
Anot KT nutarimo, asmenys, nužudę savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba sunkiai sutrikdę jų sveikatą, nėra tokioje pačioje padėtyje, kaip asmenys, padarę tokias pačias veikas, tačiau nesusiję su nukentėjusiuoju šeimos ar artimos giminystės ryšiais.
Nutarime konstatuota, kad asmenys, nužudę savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, kėsinosi ne vien į žmogaus gyvybę, jo asmens neliečiamumą, bet ir į artimos giminystės santykius, šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, o skirtingo pavojingumo nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai padariusiems asmenims nustatyta skirtinga baudžiamoji atsakomybė yra objektyviai pateisinama.
Pasak KT nutarimo, nėra pagrindo teigti, jog ginčytomis nuostatomis pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas.
Anot KT nutarimo, įstatymų leidėjas, ginčytuose punktuose nustatęs griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nei už nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą, diferencijavo baudžiamąją atsakomybę už skirtingo pavojingumo nusikaltimus: už nusikaltimus, kuriais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į kitas konstitucines vertybes, nustatyta atitinkamai griežtesnė baudžiamoji atsakomybė. Be to, tokios griežtesnės baudžiamosios atsakomybės nustatymas reiškia pagrįstą jos diferencijavimą, leidžia teismui parinkti teisingą bausmę. Taigi toks teisinis reguliavimas atitinka konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus.
KT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, gali įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir už atitinkamas nusikalstamas veikas nustatyti skirtingą baudžiamąją atsakomybę.
Kaip teigiama KT nutarime, iš Konstitucijos išplaukia, jog žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė yra konstitucinės vertybės; konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją asmenims, kurie kėsinasi į savo artimų giminaičių ar šeimos narių gyvybę, sveikatą, nustatyti griežtą baudžiamąją atsakomybę, kuri būtų diferencijuota atsižvelgiant į tokio kėsinimosi pavojingumą.
