Teismas prašė įvertinti įstatymą, kiek jame nėra nustatyta teisėjo teisė gauti atlyginimą už papildomą darbą padidėjus darbo krūviui, kai teisme yra neužpildytų teisėjų darbo vietų.
Pareiškėjas į KT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą pagal skundą dėl Teisėjų atlyginimų įstatyme nenustatytos ir teisėjui neišmokėtos atlyginimo dalies už padidėjusį darbo krūvį įprastiniu jo darbo laiku, nesant paskirto vieno iš trijų teisėjų pagal nustatytą jų skaičių apylinkės teismo rūmuose.
KT savo sprendime konstatavo, kad pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismų teisėjams už teisėjo funkcijų atlikimą nustatyta vienoda pareiginė alga ir nenumatytas atlyginimo diferencijavimas atsižvelgiant į teisėjo darbo krūvį įprastiniu darbo laiku.
Anot KT, pareiškėjas „nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kodėl pagal Konstituciją nustatant teisėjų atlyginimus (...) teisėjų atlyginimas už darbą, susijusį su teisingumo vykdymu, įprastiniu jų darbo laiku turėtų būti diferencijuojamas“.
KT grąžino prašymą pareiškėjui, tačiau tai neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
