„KT išaiškinimas ir atsakymas niekaip neįpareigoja parlamento vienaip ar kitaip veikti, tik tiek, kad sutarties tekstas neprieštarauja Konstitucijai“, – ketvirtadienį BNS Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
Anot jo, KT nutarimas, kad konvencijos tekstas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tik sustiprina Stambulo konvencijos rėmėjų pozicijas, bet oponentams įtakos nedaro.
„Pagrindiniai prieštaravimai buvo ne dėl to, kad čia kas nors prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, o todėl, kad įvedamos naujos sampratos apie lytį“, – sakė P.Saudargas.
„Galiausiai jeigu ratifikuotume šią konvenciją, tai būtų spaudimas ir švietimo sistemai vaikus mokyti pagal panašų kurpalį. Mes jau turėjome rezonansinį atvejį dėl vienos programos mokyklose, šiuo atveju dar būtų žalia šviesa vaikams diegti apie lyčių pasirinkimus, galimybes būti kuo nori, nesvarbu kuo gimei ir taip toliau“, – teigė jis.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras demokratas Linas Kukuraitis tvirtino, kad Stambulo konvencija kelia ideologinių ginčų dėl kultūrinės, etinės laikysenos, o ne dėl kovos su smurtu prieš moteris.
„Tas konvencijos nuostatas, kurios yra praktinės, tiek prevencijos, tiek pagalbos moterims prasme, mano vertinimu, mes esame pilna apimtimi perkėlę į mūsų įstatymus. Aš pats prie to daug prisidėjau“, – BNS sakė parlamentaras.
Anot jo, jam būnant ministru institucijos, kurios skatina ratifikuoti Stambulo konvenciją, yra sakiusios, jog yra šalių, kurios ratifikavo konvenciją, bet nieko nepadarė kovodamos su smurtu prieš moteris ir artimoje aplinkoje, tuo metu Lietuva praktiškai viską įgyvendino, tik neratifikavo konvencijos.
„Tą girdėdamas ir suprasdamas visą laiką palaikiau praktinės dalies veikimą“, – teigė L.Kukuraitis.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga taip pat sakė esąs atviras konkretiems pasiūlymams dėl kovos su smurtu prieš moteris, tačiau nepritaria konvencijos ratifikavimui.
„Mūsų pozicija dėl konvencijos išliks nuosekli – mes visą laiką sakome, kad jeigu žmonės, kurie turi konkrečių pasiūlymų, kokius dar reikėtų priimti teisės aktus apsaugoti moteris nuo smurto (...), mes sakome, kad esame atviri“, – teigė jis.
Parlamentaras tvirtino, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas tik be reikalo sukeltų sumaištį dėl lyties apibrėžimo.
„Mes savo nuomonės tikrai nekeisime“, – pabrėžė jis.
A.Veryga teigė tikėjęsis tokio KT sprendimo, nes, anot jo, šio teismo teisėju paskyrus buvusį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą KT sprendimai tapo politizuoti.
„(...) puikiai žinote, kad Seimas tiesiai iš Seimo suolo delegavo į KT vieną iš parlamentarų, kuris būdamas komiteto pirmininku spręsdavo apie konstitucingumą tam tikrų teisės aktų. Jam nuėjus ten pasikeitė ne vienas įdomus dalykas – dėl asmenvardžių rašymo teismas pakeitė poziciją, kurios nuosekliai laikėsi penkiuose sprendimuose“, – kalbėjo „valstietis“.
„Į tą sprendimą reikėtų žiūrėti, kaip į pavykusį bandymą politizuoti KT, politizuoti jo sprendimus. Manau, kad tie, kurie kreipėsi jau pasitarę, avansu, manau, žinojo šitą sprendimą“, – tvirtino jis.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, pagrindinis jos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.
Teismas, įvertinęs „socialinės lyties“ sąvoką taip pat nustatė, kad konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.
Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
