„Jei kas į ką nors turėtų atsižvelgti, tai tikrai ne mes. Yra Seimo komitetas, kuris atliko tyrimą, jo išvadose viso šito nėra“, – pabrėžė D.Žalimas, pastebėdamas, kad saugumo tarnybų atskleistuose pokalbiuose minima ir jo pirmtako, buvusio KT pirmininko Romualdo Kęstučio Urbaičio pavardė.
„Galbūt reikėtų pradėti nuo to, kas tai per dokumentas... Komiteto išvadose tų dalykų nėra, o pats dokumentas, kiek jis teisingas, tai yra subjektyvi kažkieno tai nuomonė“, – sakė KT pirmininkas.
Paklaustas apie KT teisėjams galiojantį nepriekaištingos reputacijos faktorių, D.Žalimas gynėsi, kad tai nėra teismo sprendimas.
„Tai ne teismo sprendimas, nėra jokios teisinės išvados, tai viso labo kažkieno nuomonė“, – kalbėjo jis.
„Sistemingam bendravimui (atskleisti) pasitelkta dešimties metų senumo viena iš žinučių“, – skeptiškai apie V.Greičiaus vaidmenį VSD pažymoje atsiliepė KT pirmininkas.
„Aš nebūčiau toks kategoriškas, nes sunku vadovautis dokumentais, kurie vėliau net komiteto dėmesio ypatingo nenusipelno... Vėlgi, kokia tų dokumentų vertė ir kiek jie patikimi – geras klausimas“, – sakė D.Žalimas.
„Aš atkreipčiau dėmesį, kad ten dokumentuose minimi pokalbiai, kurie nelabai aišku kokį ryšį turi su Konstituciniu Teismu ir todėl aš kai kuriomis vietomis turiu pagrįstą abejonę“, – pridūrė jis.
Pats V.Greičius apie ryšius su T.Dapkum kalbėti nepanoro. Tiesa, tuomet, kai 15min prašė teisėjo komentaro, jo pavardė VSD pažymoje dar buvo užtušuota.
„Politikai nebaigė darbo šiuo klausimu, tai man atrodo, nereikia forsuoti įvykių, pažiūrėsime, kaip toliau viskas rutuliosis“, – tuomet sakė V.Greičius, susipažinęs su jam atsiųstais klausimais.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis nenori atsakyti į klausimus, jis tai patvirtino.
„Aš kol kas nenoriu atsakyti į tuos klausimus, aš nematau prasmės ir manau, kad vargiai kas nors ten įdomu yra“, – sakė V.Greičius.
Tik penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paviešino VSD pažymą apie „MG Baltic“ įtakas be jokių užtušavimų.
Iš jų matyti, kad liepiamąja nuosaka ir su rusiškais keiksmažodžiais parašyta T.Dapkaus žinutė buvo skirta būtent V.Greičiui, kuris tuo metu buvo Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas.
VSD pažymoje taip pat teigiama, kad T.Dapkaus ryšiai su V,Greičiumi buvo labai artimi, kad „MG Baltic“ siekė šį teisėją išsaugoti poste, o V.Greičius klausė T.Dapkaus nurodymų.
Nepavyko atleisti
V.Greičius LAT dirbo nuo 1990 m., o nuo 1999 m. ėjo teismo pirmininko pareigas. 2006 m. jis įsivėlė į konfliktą su tuometiniu prezidentu Valdu Adamkumi: šalies vadovui paprašius informacijos apie Biržų rajono teismo pirmininką Valentą Margevičių, V.Greičius pareiškė, kad visa informacija buvo žinoma prezidento patarėjui Haroldui Šinkūnui.
Prezidento patarėjas teigė, jog informacija esą nebuvo gauta raštu. Galiausiai konfliktas baigėsi H.Šinkūno pasitraukimu iš prezidento patarėjo pareigų.
2008 m. liepos 9 d. V.Greičiaus devynerių metų kadencija baigėsi, tačiau Seimas liepos 3 d. nepritarė V.Adamkaus teiktam V.Greičiaus atleidimui.
Vėliau balsavimas vyko dar porą kartų, bet balsų vėl pritrūko. LAT metus dirbo be vadovo – neatleidus senojo nebuvo galima ir paskirti naujo, o kai kurie Seimo nariai svarstė, kad galbūt V.Greičius galėtų toliau eiti pareigas.
2009 m. gegužę Konstitucinis Teismas išaiškino, kad AT pirmininkas ar AT skyriaus vadovas privalo būti atleistas iš pareigų, jeigu jų kadencija tame poste yra pasibaigusi, nes nėra jokių „konstituciškai pateisinamų aplinkybių nepriimti tokio sprendimo“. Tais pačiais metais išrinkta nauja prezidentė D.Grybauskaitė taip pat teigė, kad kadenciją baigę pareigūnai turi būti atleisti.
Galiausiai V.Greičius Seimo buvo atleistas 2009 m. liepos 21 d., tačiau liko LAT teisėju.
2014 m. V.Greičius Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teikimu ir pritarus Seimui buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Šias pareigas jis eina iki šiol.
