Tai KT konstatavo nustatęs, kad ankstesnėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) ir dabartinėje Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) redakcijoje neįtvirtinta galimybė atlyginti išlaidas nutraukus bylą ar žmogų išteisinus prieštarauja Konstitucijai.
Šį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs fizinio asmens skundą dėl jam taikytų ATPK nuostatų, kad asmuo, kurio naudai priimtas sprendimas nutraukti administracinę bylą, nesant pažeidimo įvykio ar sudėties, negali reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės. Ši galimybė nuo 2017 metų nebegaliojančiame kodekse nebuvo numatyta.
Anot KT, toks teisinis reguliavimas pažeidžia žmogaus teisę į gynybą ir teisę kreiptis į teismą bei konstitucinį teisinės valstybės principą.
„Pagal tą teisinį reguliavimą, jokiais atvejais, pabrėžiu, jokiais atvejais, asmeniui, kuriam nutraukta administracinė teisės pažeidimo byla, nenustačius pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui“, – sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Jo teigimu, toks reguliavimas gali sudaryti situaciją, kai žmogus, nusprendęs ginti savo pažeistas teises teisme ir pasiekęs išteisinimo, atsiduria blogesnėje padėtyje nei iki teismo, nes savo pažeistų teisių gynybai pasinaudojo advokato pagalba.
„Paprasčiau tariant, kartais advokatas galėtų kainuoti brangiau, negu ta bauda, kuri yra paskirta ir kuri yra ginčijama“, – pažymėjo teismo pirmininkas.
Anot jo, tokiu būdu visiškai nepagrįstai pasunkinamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas.
D.Žalimas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas ir neginčijo Baudžiamojo proceso kodekso normų, tačiau teismas jas vis tiek jį nagrinėjo, nes privalo iš teisės sistemos šalinti visas nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja bylos nagrinėjimo metu.
„Todėl Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos tuos pačius santykius reguliuojančios nuostatos, privalo tai konstatuoti. Štai kodėl Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėjo ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą, kuri taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai“, – paaiškino D.Žalimas.
Jo teigimu, nuo 2017 metų įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, yra nurodoma, kad tai darant remiamasi BPK normomis, tačiau šiose normose yra nustatytas tik išlaidų apmokėjimas, o ne jų atlyginimas, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.
„Tokiu teisiniu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijoms, kai nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui, net ir tuo atveju, kai asmuo būtų išteisintas, asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių, naudodamasis advokato pagalba“, – sakė KT pirmininkas.
D.Žalimas taip pat pabrėžė, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas ne formalus, o realus ir veiksmingas asmens teisės į gynybą įgyvendinimas.
Tai buvo ketvirtasis Konstitucinio Teismo išnagrinėtas individualus skundas ir antrasis, kuris patenkintas.
Skundą pateikęs asmuo teigė, kad teismai nenagrinėjo jo prašymo dėl patirtų išlaidų advokato gynybai ir ekspertizės atlikimui atlyginimo, konstatavę, kad tuometinėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje nebuvo nustatyta tokia galimybė.
Skunde taip pat nurodyta, kad asmeniui padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimas yra konstitucinis principas ir negali būti išimčių, kuomet ši žala nėra atlyginama, tačiau, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, žmogui įrodžiusiam savo nekaltumą administracinėje byloje, nuostoliai nėra atlyginami.
Pareiškėjo teigimu, net ir laimėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą asmuo patiria nuostolių, kurie gali būti didesni nei paskirta nuobauda ir kurie neatlyginami, jei neįrodomi neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai.
