Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2011 01 19

KT teisėjas: diskutuotina, ar įpareigojimas skelbti politinę reklamą neprasilenkia su žodžio laisve

Įpareigojimas viešosios informacijos skleidėjams skelbti politinę reklamą, jei tik jos turinys neprasilenkia su įstatymu, yra diskutuotinas, sako Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis.
Konstitucinis Teismas
Konstitucinis Teismas / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Pranešimą Seime surengtoje konferencijoje skaitęs teisės profesorius E.Šileikis atkreipė dėmesį, kad svarstytina, ar toks įpareigojimas neprasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintu žodžio laisvės principu.

„Laikraštis gali būti ir kairuoliškų pažiūrų, ir dešiniųjų, o įstatymų leidėjas besąlygiškai įpareigoja skelbti bet kokią politinę reklamą. Įkainių prasme – taip, negali būti skirtingų įkainių, bet ar atsiradus klientui laikraštis būtinai turi skelbti politinę reklamą? Konstitucijos požiūriu ir žodžio laisvės požiūriu galima diskutuoti“, – kalbėjo E.Šileikis.

Seime trečiadienį surengtoje konferencijoje apie politinių partijų ir kampanijų finansavimo kontrolę KT teisėjas skaitė pranešimą „Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo reguliavimo diskutuotinos naujovės“.

Įstatymas numato, kad politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas.

O atsisakyti skelbti politinę reklamą viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali tik tuomet, jei joje yra kitas politines partijas ar politinės kampanijos dalyvius kompromituojančios medžiagos, bet atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.

Taip pat E.Šileikis savo pranešime atkreipė dėmesį, jog KT pasisakius dėl nepartinių teisės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, gali tekti keisti ir naująjį Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, išplečiant subjektų, galinčių rinkti aukas kampanijai, sąrašą.

Profesoriaus teigimu, diskutuotina, ar savivaldos rinkimuose leidus nepriklausomiems kampanijos dalyviams jungtis į sąrašus, nereikėtų tokių jungtinių sąrašų irgi įtraukti į subjektų, kurie prisiima atitinkamą finansinę atskaitomybę, sąrašą.

„Jei Europos Parlamento rinkimų byla pastūmės Seimą keisti naują įstatymo redakciją kitų kolektyvinių subjektų atžvilgiu, bus galima diskutuoti, ar ir savivaldos rinkimuose šalia partijų neturi būti susijungusių kandidatų sąrašai“, – sakė pranešėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos