„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.
KT tai pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.
Šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, Konstitucinis Teismas nagrinėjo tik teisės klausimus.
Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta.
„Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu“, – teigė D.Žalimas.
Anot jo, pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas galimybes dalyvauti tarybos darbe, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus.
KT taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.
„Dėl išskirtinio išrinkimo į pareigas būdo ir įstatymų suteiktų specifinių savarankiškų įgaliojimų meras, nors ir būdamas savivaldybės tarybos narys, kartu yra Konstitucijoje nenumatyta savivaldybės institucija, kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia institucija“, – teigiama nutarime.
Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad į mero pareigas gali kandidatuoti tik Lietuvos pilietis, tuo metu kitiems tarybos nariams toks reikalavimas nekeliamas.
KT teigimu, Konstitucija taip pat garantuoja demokratinį principą, jog vienasmenė valdžia turi būti ribojama. Anot teismo, įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.
Šioje byloje yra viena atskiroji nuomonė.
Dėl to į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
G.Nausėda: esant reikalui, dėl merų rinkimų reikėtų galvoti apie Konstitucijos keitimą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai ir stiprina instituciją, todėl esant reikalui ragina galvoti ir apie galimą Konstitucijos keitimą.
Prezidentas poziciją išsakė po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad dabartinė tiesioginių mero rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui.
„Gerovės valstybės vienas svarbiausių prioritetų yra pilietinės galios augimas. Prezidento nuomone tiesioginiai merų rinkimai stiprina mero institucijos svarbą vietos savivaldos raidos kontekste, didina savivaldos rinkimų aktyvumą, merų veiklos stabilumą. Prezidento nuomone, rinkimų tvarka, kai merus išrenka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, viso to neužtikrina“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
„Prezidentas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – tvirtina Prezidentūra.
I.Šimonytė sako palaikanti tiesioginius meru rinkimus, kviečia ieškoti teisinio sprendimo
Premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo.
„Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu dėl merų rinkimų rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų Konstituciją arba būtų joje įtvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.
Anot jos, Seime yra suburta speciali darbo grupė, kuri „į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus“.
„Tad raginu visas politines jėgas susitelkti ir rimtai padirbėti bendram labui“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Konservatorių lyderis sako palaikantis tiesioginius merų rinkimus
Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako palaikantis tiesioginius merų rinkimus, tačiau dėl Konstitucijos pataisos Seime prireiks plataus politinių partijų sutarimo.
„Aš palaikau tiesioginius merų rinkimus – kaip palaiko mano partija, mano kolegos. Tai yra aiškiai pasakę ir premjerė, ir kiti mano frakcijos kolegos“, – žurnalistams pirmadienį sakė G.Landsbergis.
„Situacija turi būti sprendžiama Seime ir, pirmiausia, aiškiu partijų sutarimu. Seime yra darbo grupė, kuri analizuoja rinkimų sistemos klausimus. Manau, kad ji yra puikiai pritaikyta šio klausimo sprendimui“, – teigė jis.
Pasak konservatorių lyderio, iki balsavimo parlamente prireiks plataus partijų sutarimo.
G.Landsbergis kol kas nekomentavo, ar kadencijų skaičiaus ribojimas gali tapti kliūtimi ieškant politinio sutarimo Seime.
„Nenorėčiau kalbėti apie vienus ar kitokius apsunkinimus. (...) Aš neturėjau galimybės susipažinti su nuosekliu Konstitucinio Teismo išaiškinimu – ar tai vienintelis kelias. Jeigu tai būtų kelias, tuomet kiekviena pusė turėtų atsinešti savo įsivaizdavimą, kokia ta pataisa būtų ir tuomet bus ieškoma kompromisu grįstų sprendimu“, – sakė G.Landsbergis.
„Sprendimas yra konsensusas, nes net mūsų daugumos neužtenka tokiam klausimui priimti. Vadinasi, turi būti platus politinių partijų sutarimas. Aš tikiuosi, kad jį pavyks rasti, ir jeigu reikės užsienio patirties, esu pasiruošęs ją pasiūlyti“, – kalbėjo partijos pirmininkas.
Įteisinant tiesioginius merų rinkimus S.Skvernelis mato ir referendumo galimybę
Įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis mato ir referendumo galimybę.
Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.
„Manau, kad reikės imtis sprendimų, kad tiesioginiai merų rinkimai liktų (...). Tai yra svarbus pasirinkimas, žmonės renka savo bendruomenės lyderį, jų nuomonė – svarbiausia“, – BNS pirmadienį sakė S.Skvernelis.
Anot jo, tą galima padaryti Seime priėmus Konstitucijos pataisas, tačiau tam gali prireikti ir referendumo.
„Gali būti taip, kad Seime nebus politinės valios iš valdančiųjų pusės paremti pataisas Konstitucijos, kurios įteisintų ir leistų rinkti merus tiesiogiai. Jei jie prieštarauja, o kadangi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tikėtina, kad prieštarauja, tai be referendumo kito kelio pakeisti Konstituciją nėra“, – teigė Seimo opozicijos lyderis.
Pasak S. Skvernelio, Seimas pirmąsias diskusijas dėl Konstitucijos pataisų galėtų pradėti dar pavasario sesijoje, o pirmą balsavimą surengti dar rudenį.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei susitarimo pasiekti nepavys, opozicijoje esančios partijos galėtų ir pačios inicijuoti referendumą.
M.Sinkevičius: tiesioginis merų rinkimo būdas – pasiteisinęs
Į KT sprendimą sureagavo laikinas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Jo nuomone, tiesioginis merų rinkimo būdas pasiteisinęs, jam pritaria dauguma žmonių, todėl LSDP siūlys Konstitucijos pataisas.
„Tiesioginis merų rinkimas pasiteisino, toks mero rinkimo būdas užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą. Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas. Daug kas mena laikus, kai merai keisdavosi po kelis ir daugiau kartų per vieną kadenciją, nes savivaldybės taryboje veikiančios partijos intriguodavo ir neturėdavo ilgalaikio požiūrio į savivaldybės valdymą“, – vertina M.Sinkevičius.
Pasak jo, KT verdiktas yra nekvestionuojamas ir KT sprendimus reikia vykdyti, tačiau politikas atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo KT pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.
„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sako M.Sinkevičius.
M.Sinkevičius mano, kad taip valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros.
„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas ir tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu – neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigia M.Sinkevičius.
M.Sinkevičius pridūrė, kad konservatorių iniciatyva Seimo nariai į KT kreipėsi 2019 metais.
„Iki to laiko jau buvo įvykę dveji tiesioginiai merų rinkimai. Visa tai dar labiau verčia abejoti konservatorių nuoširdumu dėl nuostatos konstitucingumo. Galima įtarti grynai politinius motyvus“, – priduria M.Sinkevičius.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
TS-LKD seniūnė: nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms artimiausiu metu susitarti ir rasti bendrą sprendimą dėl efektyviausio savivaldos rinkimų modelio.
„Gerbiame KT sprendimą, todėl kviečiame visas politines jėgas rasti bendrą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Noriu atkreipti dėmesį, kad TS-LKD frakcija tikrai neprieštarauja tiesioginiams merų rinkimams“, – BNS atsiųstame komentare teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Šiandien KT priimtas nutarimas rodo, kad merų ir savivaldybių tarybos narių galių balanso klausimas turi būti išspręstas“, – sakė ji.
Jos teigimu, Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė turėtų pateikti siūlymus, kaip tinkamiausiai reglamentuoti tiesioginių merų rinkimų tvarką.
„Džiaugiamės, kad Seime šiuo metu yra suburta speciali darbo grupė, kuri į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus. Kviečiame visas politines jėgas susitelkti ir rasti Konstitucijai neprieštaraujantį sprendimą“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė.
V.Čmilytė-Nielsen: po KT sprendimo dėl merų rinkimų, reikės keisti Konstituciją
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad esama tiesioginių merų rinkimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, reikės keisti Konstituciją, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Gerbiu KT priimtą sprendimą. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią“, – feisbuke pirmadienį rašė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji žada kviesti visas politines jėgas ir sutarti dėl šios pataisos ir sako, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas nebuvo netikėtas.
„Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80 procentų žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą“, – teigia Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen tikisi, kad dėl Konstitucijos pataisų Seimas balsuos birželio mėnesį.
„Aš manyčiau, kad reikėtų siekti, jog jis įvyktų dar birželio mėnesį, laiko dar turime“, – žurnalistams pirmadienį Seime komentavo jo vadovė.
Ji tikisi, kad pavyks rasti sutarimą ne tik su partneriais koalicijoje, tačiau ir opozicija.
„Aš viliuosi, kad pavyks susitarti. Šią savaitę kviesiu frakcijų seniūnus – tiek pozicijos, tiek opozicijos, manau, kad ieškosime bendro sprendimo. Manau, kad būtų logiška, nepaisant to, kad turime laiko iki 2023 metų, jau suformuluoti reikalingą pasiūlymą dar pavasario sesijoje“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
„Reikia plataus palaikymo. Reikia, visų pirma sutarti, kaip suformuluoti tą pataisą. Po trijų mėnesių turime kartoti balsavimą ir formuluotė negali keistis, abu kartus reikia 94 balsų, reikia sutarimo“, – kalbėjo ji.
Konstitucijoje numatyta, kad projektą keisti ar papildyti pagrindinį šalies įstatymą turi teisę Seimui pateikti ne mažesnė kaip 1/4 visų parlamento narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.
Seimo statutas numato, kad balsuojant dėl Konstitucijos pataisų Seime reikalingi 94 parlamentarų balsai, priėmimo metu Seime balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
R.Karbauskis: teisė tiesiogiai rinkti merus žmonėms turi būti užtikrinta
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Ramūnas Karbauskis pabrėžė, kad „valstiečiai“ remia tiesioginių merų rinkimų idėją ir sieks, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijoje.
Pasak R.Karbauskio, galimybė patiems rinkti merą didina ir pasitikėjimą vietos valdžia, auga ir merų atsakomybė gyventojams.
„Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei.
LVŽS visuomet rėmė tiesioginius merų rinkimus, tačiau suprantame, kad juos įteisinant 2014 m. tuometinis Seimas pasirinko ne tą būdą – keitė tik Vietos savivaldos įstatymą, užuot daręs pakeitimus Konstitucijos tekste. Tą šiandien aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas, tad LVŽS šešėlinėje Vyriausybėje rengsime ir po to Seime inicijuosime atitinkamas Konstitucijos pataisas, kviesdami jas paremti ir visas politines jėgas, kurioms nesvetimas didesnio žmonių įsitraukimo į savivaldą ir demokratijos siekis“, – sako R.Karbauskis.
Jis pastebi, kad 2014 metais, kai sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų buvo priimtas, jį rėmė apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
„Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje.
Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta. Suprantu, kad konservatoriai, pradėję vykdyti rinkimų sistemos reforma, mielai atsikratytų tiesioginiais mero rinkimais, kurie, prisiminus jų patirtį Kaune, jiems nėra palankūs. Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo R.Karbauskis.
