Kaip pranešė teismas, antradienį rašytinio proceso tvarka byla pradedama nagrinėti pagal Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo prašymus.
Abu teisėjai iš pareigų atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje.
Vėliau V.Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.
Į KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E.Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E.Laužiko, ir dėl V.Bavėjano.
Vilniaus apygardos teismo teigimu, 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E.Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų. Vienas iš motyvų – Teisėjų taryba drausminės atsakomybės procedūrą dėl LAT teisėjo elgesio pradėjo ne savo pačios priimtu teisės aktu, o remdamasi Generalinės prokuratūros raštu.
Be to, pasak pareiškėjo, Teisėjų taryba apribojo E.Laužiko teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, duomenimis, nepateikė jam suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą.
Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu susiję Teisėjų tarybos nariai, svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui atleisti E.Laužiką iš pareigų, nenusišalino.
Teismo teigimu, prezidento ir Seimo sprendimai negalėjo būti priimti remiantis tokio Teisėjų tarybos nutarimo pagrindu.
Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E.Laužiko ir dėl V.Bavėjano atleidimo abejoja, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.
Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kyla įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.
Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.
Tuo metu E.Laužikas ir V.Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, antrojo – 53 parlamentarai.
V.Bavėjanas iš pareigų Lietuvos apeliaciniame teisme atleistas užpernai rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pateikti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.
Teisėsauga buvo nustačiusi, V.Bavėjanas, būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, bendravo su savo vaikystės draugu Valiumi Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.
Vasario pabaigoje Šiaulių apygardos teismas V.Bavėjaną visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu, nes pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.
E.Laužikas Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E.Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.
