Siekiant nustatyti politinio efektyvumo tendencijas ir veiksnius Europoje, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai išanalizavo Europos socialinio tyrimo (angl. European Social Survey, ESS) 8-osios bangos duomenis.
ESS – tai vienas iš svarbiausių tyrimų, analizuojančių Europos gyventojų nuostatas, vertybes ir elgseną, įskaitant ir politinį efektyvumą. Šis duomenų šaltinis garsėja griežtais metodologiniais standartais, leidžiančiais atlikti tikslius palyginimus tarp šalių.
Studijos autoriai – profesorė Eglė Butkevičienė ir vyr. mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius. Jos rezultatai yra susiję su tyrimais, kuriuos grupė vykdo H2020 projekto DEMOS metu.
Mažas politinis efektyvumas kenkia demokratijai
Pasak tyrėjų, politinis efektyvumas paprastai skirstomas į vidinį ir išorinį. Prie vidinio efektyvumo priskiriamas piliečių įsitikinimas, kad jie yra ne tik kompetentingi suprasti, bet ir gali veiksmingai dalyvauti politinėje veikloje. Tuo tarpu, išorinis politinis efektyvumas yra susijęs su žmonių įsitikinimu, kad valdžios institucijos atskaitingos jiems ir priima sprendimus atsižvelgdamos į jų valią.
„Nustatyta, kad politinis efektyvumas yra susijęs su dalyvavimu politikoje ir apskritai su demokratinių šalių valdymo kokybe. Mažas politinis efektyvumas reiškia, kad piliečiai nepasitiki vyriausybės institucijomis ir netiki, kad jų veiksmai turės įtakos valdymui. Todėl mažas politinis efektvumas susijęs su su politiniu abejingumu, kuris kenkia demokratijai“, – aiškina mokslininkai.
ESS 8-tosios bangos politinio efektyvumo tendencijų analizė atskleidė, kad Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos, Švedijos ir Vokietijos gyventojų politinio efektyvumo rodikliai yra aukščiausi. Tuo tarpu Lietuvos, Rusijos, Italijos, Slovėnijos ir Estijos gyventojai pasižymi žemiausiu politiniu efektyvumu.
Politinis abejingumas gali paskatinti protestus
Mokslininkų teigimu, piliečių gebėjimui veiksmingai dalyvauti politikoje įtakos turi socialiniai, ekonominiai ir individualūs veiksniai. Individualiu lygmeniu, politiškai efektyvesni yra vyrai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, gyvena didmiesčiuose, negyvena santuokoje, neturi vaikų, nėra išėję į pensiją, turi didesnes namų ūkio pajamas, priklauso aukštesnei socialinei klasei.
Socialiniu ir ekonominiu požiūriu, politinis efektyvumas yra didesnis ekonomiškai turtingesnėse ir lygesnėse visuomenėse. Be to, šalyse, kuriose demokratinė tradicija senesnė, žmonės pasižymi didesniu politiniu efektyvumu.
„Kadangi mažas politinis efektyvumas lemia politinį abejingumą, kuris gali paskatinti įvairias protesto akcijas, politinis efektyvumas gali būti vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių populistines pažiūras ir balsavimą už populistines partijas“, – teigia mokslininkai.
Jie siūlo ir toliau tirti politinio efektyvumo ir populizmo sąsajas, nes tai yra perspektyvi ir svarbi mokslinių tyrimų kryptis.
Išsamesnį studijos aprašymą rasite čia.
