Tikėtina, kad tokia sistema būtų užfiksavusi šio prekybos centro konstrukcinių elementų ribines deformacijas dar iki griūties. Prieš porą metų, baigiant vykdyti projektą „STATIMON“, buvo ieškoma objekto, kuriame galėtų būti testuojamas sukurtas statinių stabilumo parametrų monitoringo sistemos prototipas. Buvo kreiptasi į keletą įmonių (TŪB „Klasikinė tekstilė“, „Maxima“ ir kt.). Į pasiūlymą bendradarbiauti atsiliepė tik „Klasikinė tekstilė“, kur buvo atlikti kai kurie eksperimentai.
Pasak V.Volkovo, tam, kad būtų padarytas pirminis sistemos testavimas, reiktų investuoti dar bent kelis šimtus tūkstančių litų.
2009-aisiais KTU Technologinių sistemų diagnostikos instituto mokslininkai Lietuvos mokslo tarybai pasiūlė unikalių statinių monitoringo sistemos projektą „STATIMON“.
Projektas gavo finansavimą, ir iki 2011 m. mokslininkai sukūrė technologiją bei programinę įrangą, skirtą statinių elementų būklės stebėjimui ir pokyčių tendencijų vertinimui. Sistema matuoja konstrukcijų deformacijas, vibracijas, poslinkius, temperatūrą ir kitus parametrus, kurie gali turėti įtakos pastato stabilumui.
Didžiausia grėsmė – sniegas ir ledas
Tačiau, nors mokslininkas teigia sulaukęs susidomėjimo iš „Maximos“, į bendradarbiavimą šis susidomėjimas neišsivystė.
„Galima sukurti sistemą taip, kad ji identifikuotų tipinio pastato pažeidimus, taikant tam tikrus algoritmus ir matavimo rezultatus, o pažeidimams pasiekus kritinę ribą, siųstų įspėjimą – signalą, – pasakoja projekto vadovas prof. V.Volkovas. – Sakykime, jei kontroliuojamo pastato kai kuriose perdangose ir kolonose būtų įmontuoti jutikliai, jie fiksuotų deformacijų pokyčius, atsirandančius dėl apkrovų didėjimo. Jei ant statinio stogo vienoje vietoje susikauptų daug sniego ar ledo, arba ten būtų prikrauta statybinių medžiagų, netolygiai paskirstytų apkrovų veikiama statinio konstrukcija atitinkamai deformuotųsi. Pastatą kontroliuojanti monitoringo sistema tokį pakitimą pastebėtų ir pateiktų įspėjimą, jam pasiekus kritinę ribą.
Sukurtą ir institute išbandytą statinių stabilumo parametrų monitoringo sistemos prototipą buvo nutarta testuoti realiame objekte. „Manyta, kad prekybos centro „Maxima“ statiniai tokiam atvejui būtų tinkami – pastatai yra lengvų konstrukcijų, ir būtent tokio tipo – iš kolonų ir perdangų, kokius mes tyrėme“, – sako prof. V.Volkovas. Tačiau, nors mokslininkas teigia sulaukęs susidomėjimo iš „Maximos“, į bendradarbiavimą šis susidomėjimas neišsivystė. Kitiems didiesiems prekybos tinklams sistema siūlyta nebuvo.
Prototipą buvo siūloma bandyti ir ką tik pastatytoje „Žalgirio“ sporto arenoje bei TŪB „Klasikinė tekstilė“. „Vartotojai nori užbaigto ir sertifikuoto produkto, o mūsų monitoringo sistema – tik prototipas, kurio pramoniniam įdiegimui būtinas testavimas, tobulinimas ir neišvengiamos investicijos. Deja, pastarųjų dažnai trūksta, o gyvenimas rodo, kad pernelyg taupant vėliau patiriami ne tik didžiuliai materialiniai nuostoliai, bet ir paaukojamos žmonių gyvybės“, – sako profesorius.
Pažeidimai atsiranda ir dėl neprognozuotų pastato apkrovų
KTU mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, per pastaruosius 30 metų visame pasaulyje padaugėjo pastatų griūčių. Prof. V.Volkovo nuomone, pastatas gali būti ir kokybiškas, ir atitikti reikalavimus, tačiau neįmanoma numatyti visų eksploatavimo metu kylančių problemų ir galimų incidentų.
Daugelis nelaimių atsitinka dėl sniego ar ledo sankaupų, dėl netolygaus konstrukcijų apkrovimo.
Daugelis nelaimių atsitinka dėl sniego ar ledo sankaupų, dėl netolygaus konstrukcijų apkrovimo, pvz., netinkamai sandėliuojant sunkias statybines medžiagas, dėl senėjimo ar kitų pažeidimų. Vien 2008-aisiais Lietuvoje įvyko keturi, o 2009-aisiais – septyni tokie incidentai, tarp jų – ir „Žalgirio“ arenoje, kur statybos metu prireikė stiprinti kolonų pamatus.
„Incidentų daugėja, nes statomi didelio aukštingumo pastatai, siekiama pigiau juos pastatyti, kartais naudojami nepatikimų tiekėjų produktai ir šiuolaikinės medžiagos bei lengvos konstrukcijos. Jų gali ir daugėti, nes dabartiniu metu bandoma sumažinti reikalavimus statytojams“, – teigia mokslininkas.
