Pagal minėtos Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, tik beveik trečdalis (29,4 proc.) respondentų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos visuomenė yra pasirengusi atremti karo grėsmes, kai su tokiu teiginiu nesutinka net 44,6 proc. respondentų, o 26,6 proc. apskritai neturi nuomonės.
Netikime, kad apsigintume
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkai prof. dr. Eglė Butkevičienė, prof. dr. Vaidas Morkevičius ir lekt. dr. Vytautas Valentinavičius, tyrinėjantys visuomenės atsparumą ir Lietuvos gyventojų piliečių mokslo ir pilietiškumo nuostatas bei elgseną, pastebi, kad besididžiuojančių Lietuva, kaip joje veikia demokratija, procentas ženkliai išaugo, tačiau nerimą kelia visuomenės nuomonė apie pačios visuomenės pasirengimą, pavyzdžiui, atremti karo grėsmes ar krizes ir atsigauti po jų.
Pasak KTU prof. dr. E.Butkevičienės, lygindami šių metų tyrimo duomenis su 2013-ųjų metų duomenimis, galime matyti, kad 2013 m. besididžiuojančių demokratijos veikimu Lietuvoje buvo gerokai mažiau, tik 23,3 procentai.
„Net 76,6 proc. respondentų 2013-taisiais tokiam teiginiui nepritarė. Bet daugiau nei po dešimties metų turime kitokią situaciją – pasididžiavimas demokratija Lietuvoje ženkliai išaugo, beveik dvigubai daugiau respondentų 2024-taisiais patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Toks demokratijos veikimo visuomenėje vertinimo pokytis tikrai džiugina. Tačiau tuo pačiu apklausos rodo, kad gyventojai pastebi ir Lietuvoje esantį susipriešinimą, skeptiškai vertina Lietuvos pasirengimą atlaikyti įvairias krizes“, – pastebi KTU profesorė.
Visuomenė – susipriešinusi, tikinti populizmu
Analizuodami šių metų vasarą KTU SHMMF užsakymu vykdytos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenis, KTU tyrėjai pastebi, kad net 43 proc. respondentų nepritaria teiginiui, kad mūsų visuomenė yra pasirengusi atlaikyti krizes, kai tik 31,5 proc. respondentų sutinka su tokiu teiginiu, o likusieji (24,5 proc.) nepritarė nei vienam iš jų.
Didelė dalis respondentų (48 proc.) taip pat nepritaria teiginiui, kad Lietuvos visuomenė yra pasirengusi atsigauti po krizių, kai tik 30,2 proc. respondentų tokiam teiginiui pritaria. Taip pat daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos visuomenė yra susipriešinusi (54 proc.) ir net 70,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvoje egzistuoja konfliktas tarp paprastų žmonių ir valdžios.
Artėjant šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams svarbus ir kitas rodiklis – net 40,6 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvos visuomenė tiki politikų populistiniais pasisakymais, kai tokiam teiginiui nepritaria vos trečdalis respondentų (33,1 proc.).
„Šie duomenys, galbūt, paaiškina, kodėl išauga parama naujoms politinėms jėgoms, kurios savo retorika sužadina visuomenėje glūdinčius stereotipus, klaidingus įsitikinimus. Populistai naudojasi politinės komunikacijos strategija, sužadinant negatyvius jausmus ir stengiantis išryškinti priešiškumą esamam politiniam elitui valdžioje. Tokiais politiniais veikėjais, patiklūs rinkėjai, dažniausiai nusivylę easama valdžia, labiau patiki nei tradicinėmis politinėmis jėgomis“, – pažymi KTU lekt. dr. V.Valentinavičius.
Demokratija – stabili
Klausimai, susiję su piliečių dalyvavimu ir įsitraukimu į demokratinius procesus, atskleidė, kad daugiau nei trečdalis respondentų dalyvautų protestuose (34,1 proc.), nedalyvautų, bet pritartų jiems (39,7 proc.), jei politikai siektų apriboti demokratiją Lietuvoje. Taip pat mažiau nei trečdalis dalyvautų protestuose (29,8 proc.) jei politikai siektų riboti žiniasklaidos teises ir žodžio laisvę, kai nedalyvautų, bet pritartų jiems (42,4 proc.) respondentų.
Vertindami demokratinius procesus šalyje, respondentai sutiko su teiginiais, kad demokratijoje itin svarbu, jog visi piliečiai turėtų tinkamą pragyvenimo lygį (87,4 proc.), valdžia gerbtų ir gintų mažumų teises (64,4 proc.), būtų daugiau galimybių visuomenei dalyvauti viešųjų sprendimų priėmime (72,3 proc.).
„Švęsdami Demokratijos dieną galime pasidžiaugti, kad didžiajai daliai (tris ketvirtadaliams) Lietuvos visuomenės svarbi demokratija ir žodžio laisvė, o jas aktyviai ginti nusiteikę apie trečdalį žmonių. Kita vertus, su demokratija žmonės sieja skirtingus dalykus. Kaip matome iš apklausos rezultatų, beveik visiems Lietuvos gyventojams svarbus ekonominis demokratijos aspektas (tinkamas pragyvenimo lygis), tuo tarpu mažumų teisių užtikrinimas nėra svarbus demokratijos aspektas beveik trečdaliui žmonių“, – pastebi KTU prof. dr. V.Morkevičius.
Apklausė daug tautinių grupių
KTU SHMMF užsakymu vykdytoje reprezentatyvioje gyventojų apklausoje dalyvavo lietuvių (96, 6 proc.), rusų (2,2 proc.), lenkų (0,6 proc.), ukrainiečių (0,5 proc.) ir baltarusių (0,2 proc.) tautybės gyventojai, gyvenantys didmiesčiuose (39,2 proc.), miestuose ir miesteliuose (29,5 proc.) bei kaime (31,3 proc.). Seimo rinkimuose 2020 m. spalį dalyvavo 62,5 proc. apklausos respondentų, o nedalyvavusių rinkimuose buvo 37,5 proc. respondentų.
Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų (37,4 proc.) nurodė priklausantys namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius siekia 1200-2500 eurų, kai 32,8 proc. – namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius siekia 600-1200 eurų, 15,6 proc. – namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius siekia daugiau nei 2500 eurų, 14,2 proc. – namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius mažesnės nei 600 eurų.
Reprezentatyvią apklausą taikant daugiapakopę tikimybinę atranką bei geografinį stratifikavimą pagal gyvenamosios vietos dydį ir administracinę priklausomybę, KTU SHMMF užsakymu atliko bendrovė „Eurotela“. Apklausa vykdyta tiesioginio interviu būdu apklausiant 1252 respondentus. Gyventojų apklausa vyko 2024 gegužės – liepos mėnesiais. Tyrimo imtis Lietuvoje reprezentuoja 2 794 207 vyresnius nei 18 metų gyventojus, iš kurių 1 886 148 yra miesto gyventojai ir 908 059 yra kaimo gyventojai.
KTU SHMMF mokslininkai Lietuvos gyventojų piliečių mokslo ir pilietiškumo nuostatų ir elgsenos tyrimus atlieka įgyvendindami mokslo projektą „Visuomenės ir bendruomenių atsparumo stiprinimas per piliečių mokslą ir pilietiškumą (RECONECT) (Projekto nr. S-VIS-23-14), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.
