Už tokią naują politinę jėgą būtų nusiteikę balsuoti 28,11 proc. apklaustųjų. Nors A.Tapinas nedalyvauja artėjančiuose Seimo rinkimuose, jo politinio potencialo analizė yra naudojama kaip priemonė geriau suprasti ir įvertinti rinkėjų požiūrį į naujus politinius darinius.
Negautų „Darbo partijos“ balsų
Analizuodami apklausos duomenis apie galimą naujos politinės jėgos elektoratą bei balsavimo tendencijas rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto politologai prof. dr. Vaidas Morkevičius, lektorius Vytautas Valentinavičius bei doc. dr. Ainius Lašas, pastebi, kad didžiausias procentas Andriui Tapinui simpatizuojančiųjų yra tarp respondentų, kurie balsuotų už Laisvės partiją (72,7 proc.), Tėvynės sąjungą -Lietuvos krikščionys demokratai (47,7 proc.), LR Liberalų sąjūdį (34,8 proc.), Lietuvos socialdemokratų partiją (32,7 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (29,2 proc.), Lietuvos regionų partiją (23,1 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ (30,8 proc.), partiją „Nemuno aušra“ (23,8 proc.).
Mažiausiai simpatizuojančių A.Tapinui yra tarp respondentų, kurie balsuotų už Darbo partiją (4,8 proc.).
„Šie skaičiai stebina dviem aspektais. Visų pirma, akivaizdu, kad A.Tapinas turi labai platų simpatizuojančių rinkėjų ratą, kuris neapsiriboja centro dešinės flangu. Aišku, čia būtų jo pagrindinė atrama, bet ir centro kairėje yra sąlyginai didelis procentas simpatikų. Antra, tradiciškai centro dešinės rinkėjai yra traktuojami kaip pakankamai ištikimi savo partijoms, bet matome, jog, atsiradus naujai politinei jėgai su patraukliu lyderiu/e, ta ištikimybė pradeda tirpti“, – sako. A.Lašas.
Bedė pirštu į neveiksnumą
Politologas V.Valentinavičius pastebi, kad A.Tapinas kovojo už socialinį teisingumą, valstybės institucijų atskaitomybę rinkėjams, todėl visuomenės parama šiam veikėjui suprantama: „Jis atskleidė įsišaknijusias ydas – politinio elito aroganciją ir moralinį nuosmukį, valstybės institucijų neveikimą, negebėjimą atsakingai ir rūpestingai atlikti savo darbo. Tik po A.Tapino pranešimų institucijos STT, Generalinė prokuratūra ėmėsi tyrimų, taip pavadinamojoje „čekučių“ skandalo istorijoje“.
Detalesnė visuomenės apklausos duomenų analizė atskleidžia, kad politinė jėga, kurią vestų A.Tapinas, santykinai daugiau simpatikų turi tarp sostinės (31,8 proc.) ir miestų (31,8 proc.), kaimo (27,1 proc.) gyventojų, o tarp gyvenančių didmiesčiuose (22,4 proc.) ši politinė jėga sulauktų kiek mažiau paramos.
Analizuodami apklausos duomenis politologai pastebi, kad A.Tapino vedamą naująją politinę jėgą palaikytų 29,2 proc. lietuvių, 21,4 proc. lenkų ir 15,6 proc. rusų tautybės gyventojai.
Visuomenės apklausa taip pat atskleidė, kad A.Tapino politinę jėgą labiausiai palaikytų santykinai didesnes pajamas (1200-2500 eurų) vienam šeimos nariui uždirbančių šeimos ūkių (38,3 proc.), kiek mažesnio palaikymo sulauktų tarp 600-1200 eurų vienam šeimos nariui uždirbančių šeimos ūkių (27,6 proc.) ir mažas pajamas (mažiau nei 600 eurų) vienam šeimos nariui uždirbančių šeimos ūkių (26,6 proc.).
Rinkėjas – jaunas ir išsilavinęs
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad 32,3 proc. moterų ir 23,4 proc. apklaustų vyrų simpatizuotų naujajai A.Tapino vedamai politinei jėgai. KTU politologai pastebi, kad didžiausia dalis šią politinę jėgą palaikytų jauniausi – 18-24 metų (36,8 proc.) taip pat vidutinio amžiaus, 25-34 metų (32,1 proc.), 35-44 metų (30,8 proc.), 45-54 metų (26,4 proc.) bei 65 metų ir vyresni (27,2 proc.) rinkėjai, kai mažiau palaikytų 55-64 metų (22,5 proc.) rinkėjai.
Apklausos rezultatai indikuoja, kad didžiausia dalis A.Tapino vedamos politinės jėgos rėmėjų yra tarp aukštąjį universitetinį (37,9 proc.) ir aukštąjį neuniversitetinį (29,5 proc.), pagrindinį (29,4 proc.) išsilavinimą turinčių rinkėjų, kai parama tarp aukštesnįjį (25,5 proc.), vidurinį (24,3 proc.), profesinį su viduriniu (23,2 proc.) išsilavinimą turinčių rinkėjų pasiskirsto kone po lygiai.
„Apklausos rezultatai rodo, kad jei tarp savo potencialių rėmėjų p. Tapinas turi įvairių politinių partijų simpatikų, tai socialinis demografinis tų galimų balsuotojų profilis gana išskirtinis: jaunimas iki 25 metų, moterys, lietuviai, respondentai turintys aukštąjį išsilavinimą ar gyvenantys namų ūkiuose, kurių pajamos vienam šeimos nariui didesnės nei 1000 eurų, santykinai labiau būtų linkę palaikyti A.Tapino vedamą politinę jėgą,“ – sako prof. dr. V.Morkevičius
