Į Kauno miesto mokslo premiją šiais metais pretendavo 8 kandidatai. J.K.Staniškis buvo įvertintas už mokslinės veiklos kryptingumą ir nuoseklumą kuriant, vystant ir diegiant sudėtingų technologinių ir kitų tarpsritinių objektų ir procesų modeliavimo, valdymo principus, metodus bei sistemas ir jų reikšmę regioniniam, nacionaliniam ir globaliam vystymuisi.
„Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kurio vadovai prisimena ir įvertina nepelnytai dabartinėje visuomenėje užmirštus mokslininkus. Kauno miesto mokslininko premija užims reikšmingą vietą, ir tikiuosi padės atkreipti visų visuomenės sluoksnių dėmesį į tai, ką šiandien globalus ir vietinis mokslas teigia apie žmonijos galimybes išlikti, o gal ir suklestėti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.
Vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjo J.K.Staniškio pastarųjų beveik trisdešimties metų mokslinė veikla apima pramonės darnaus vystymosi inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat neigiamo poveikio mažinimą aplinkai ir žmogui.
2016 m. profesorius, laimėjęs Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) pasaulinį konkursą, generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon kvietimu pradėjo dirbti Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupėje. Mokslininkams buvo pavesta parengti Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą – įvertinti žmonijos ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę situaciją, sukurti globalaus darnaus vystymosi modelį ir JT šalių partnerių vyriausybėms parengti diegimo veiksmų rekomendacijas.
Lietuvos mokslo akademijos (LMA) ir Lietuvos mokslo tarybos bendru sutarimu, KTU profesorius buvo atrinktas Lietuvos kandidatu dalyvauti šiame konkurse. Iš konkursą laimėjusių 15 mokslininkų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J.K.Staniškis – vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas.
„Esu dėkingas šioms garbioms institucijoms už įvertinimą, o JT – už pasirinkimą ir pasitikėjimą. Su džiaugsmu turiu pranešti, kad po trejų metų intensyvaus darbo, Pasaulinė darnaus vystymosi ataskaita „Ateitis yra dabar – mokslas darniam vystymuisi pasiekti“ (angl. Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development’ 2019) buvo parengta laiku“, – džiaugiasi J.K.Staniškis.
Ataskaita buvo pristatyta šių metų rugsėjo 23-25 d. viršūnių susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje. Šalių narių aukščiausi vadovai pritarė ataskaitos teiginiams bei rekomendacijoms bei išreiškė tvirtą norą tolimesniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyvybiškai svarbias žmonijos problemas.
Turime ne daugiau nei 10 metų
Šiuo metu vyksta Pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos diegimo regioniniai konsultaciniai forumai, kuriuose dalyvauja regiono valstybių politikos, mokslo ir visuomenės atstovai, JT atsakingi darbuotojai, nepriklausomų mokslininkų grupės nariai.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai.
„Toks renginys jau įvyko Europoje, Briuselyje. Prieš kelias dienas grįžau iš Konsultacinio forumo Džakartoje, Indonezijoje, kuriame Pasaulinio darnaus vystymosi perspektyvas aptarė Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės. Tai regionas, nuo kurio vystymosi krypties ir sėkmės priklausys visos žmonijos likimas“, – pasakoja J.K.Staniškis.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikiamą įgyvendinimo pagreitį reikia pasiekti per ateinančius dešimt metų, nes vėliau planetoje prasidės negrįžtami globalios ekosistemos pokyčiai.
„Svarbu suvokti, kad įprastinės inkrementinės inovacijos pasaulio neišgelbės. Jos būtinos, bet nepakankamos. Šiandien reikalingos struktūrinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos bei paslaugų sistemų, vertybių transformacijos. Jeigu kviesime visuomenę „teisingai“ elgtis neatlikę minėtų struktūrinių transformacijų, t.y. „blogoje“ sistemoje, sunku tikėtis reikalingų pokyčių apskritai“, – paaiškina KTU APINI įkūrėjas.
Mokslininkai įspėja, kad yra keturi darnaus vystymosi sėkmę lemiantys procesai, kurie blogėja globaliai.
„Tai – socialinės atskirties didėjimas, bioįvairovės mažėjimas, klimato kaita ir atliekų susidarymo augimas. Viena iš svarbiausių priežasčių dėl kurių minėtos problemos tik aštrėja yra neteisingi vartojimo įpročiai bei verslo ir gamybos būdai, kurie darnaus vystymosi požiūriu tiesiog nepriimtini nei lokaliai, nei globaliai“, – teigia mokslininkas.
Profesorius sako, kad reikia nuolat tobulinti ir sėkmingai diegti naujus valdymo principus – individualius ir kolektyvinius žmonių veiksmus, ekonomines ir finansines priemones, atsakingą vartojimą ir darnią gamybą, mokslą ir technologijas, grįstus ilgalaike perspektyva. Labai svarbu skirti prioritetą socialinių problemų sprendimui, tausoti gamtinius išteklius ir energiją, nenaudoti toksinų ir nedegraduojančių medžiagų.
„Tai yra vienintelė globalaus darnaus vystymosi įgyvendinimo garantija“, – pabrėžia J.K.Staniškis.
Tarpsritiniai moksliniai tyrimai pakeis studijų turinį
Mokslininkai apibrėžė naują tarpsritinių tyrimų erdvę, be kurių tolimesnis darnaus vystymosi mokslas nesivystytų. Profesorius aiškina, kad tai yra mokslo sritis, kurioje naujos žinios plėtojamos remiantis socialiniais, ekonomikos, aplinkotyros ir kitais gamtos mokslų, žemės ūkio, inžinerijos tyrimų rezultatais.
Nepriklausomų mokslininkų grupė pasiūlė originalų Pasaulinio darnaus vystymosi modelį – sistemą, kuri apjungia pagrindines šešias globalaus vystymosi sritis: žmonių gyvenimo kokybė bei galimybės, darni ir teisinga ekonomika, aprūpinimo kokybišku maistu sistemos, energijos prieinamumas ir dekarbonizacija, miestų ir priemiesčių darnus vystymasis, globali ekosistema.
„Ją atitinkamai sujungus su ankščiau paminėtais naujai valdymo principais ir aprūpinus reikalinga informacija, kriterijais, rodikliais, vertinimais, galima priimti vienareikšmius ekonomikos, technologinius ir socialinius sprendimus, – paaiškina profesorius. – Trumpai tariant globalaus darnaus vystymosi modelio centre yra žmogus, jo vertybės ir gyvenimo kokybė.“
Tokie sprendimai, pasak mokslininko, būtini globaliam, regiono, šalies, miesto ar verslo vystymuisi.
„Todėl tarpsritiniai moksliniai tyrimai skubiai turi įgyti kitą pagreitį bei iš esmės pakeisti studijų turinį. Tai labai taikytina ir Lietuvos mokslo, ir studijų sistemai“, – sako J.K.Staniškis.
Kauno miesto mokslo premija skiriama kasmet mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune. Premijos dydis siekia 5 tūkst. eurų.
Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 metų, o 2015 metais numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiemet Kauno mokslo premija taip pat skirta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Gintautui Mažeikiui.
