Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano dr. Ainiaus Lašo teigimu, 2016 m. Lietuvos Vyriausybė ir verslas į mokslinius tyrimus investavo vos 1 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis siekė 2 proc. Skandinavijos šalyse, kurių pavyzdžiu taip norima sekti, anot jo, investuoti apie 3 proc. nuo BVP.
„Aukštojo mokslo finansavimas yra netvarus. Turime ES fondų lėšų, kurios šiek tiek užpudruoja mūsų ateitį. Bet joms mažėjant, situacija blogės. Negalime planuoti visko tik metus į priekį.
Dabartinė sistema yra orientuota ne į kokybę, o kiekybę. Paskelbta valstybės profesorių programa: per 10 metų – 10 mokslinių publikacijų. Nesvarbu, kokios jos ir kur publikuotos. Bet juk gerą publikaciją, kuri bus publikuojame geriausiame pasaulio mokslo žurnale, trunka paruošti penkerius metus. Asmuo, ruošiantis publikaciją, negali grįžti į Lietuvą ir gauti valstybės profesoriaus pozicijos“, – dėl ko protestuojama, dėstė ant kopėtėlių pasilipęs A.Lašas.
Prakalbo jis ir apie lėšų neefektyvų panaudojimą. Mokslo akademija, pasak dekano, yra paskelbusi apdovanojimų konkursus, dėl kurių reikia dukart važiuoti išklausyti 8 akademinių valandų trukmės mokymus.
„Apie ką tie mokymai? Apie nieką. Mes visi mokame pateikti konkursui paraišką. Tai lengva. Tai pinigų švaistymas. Nėra ten dideli pinigai, bet mūsų tai netenkina. Tos lėšos galėtų būti panaudotos tikslingiau“, – dar vieną pavyzdį įvardijo A.Lašas, pabrėžęs, kad akcijos tikslas nėra atimti iš pensininkų pinigus, tikslas – investuoti į mūsų šalies mokslo ateitį.
Dekanas prisipažino pats užsienyje gyvenęs net 17 metų. Į Lietuvą jis grįžo tik prieš trejetą metų. Ir grįžo „ne tūsintis, o kurti normalią šalies ateitį“.
Įkvėpė J.Narkevičiaus moto
Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje situacija iš esmės nepasikeitė, todėl KTU tikina suradę netikėtai lengvą ir nieko nekainuojantį sprendimą – padaryti daugiau daktarų. Tad KTU penktadienį virto „daktarų darykla“.
„Mus įkvepia Jaroslavo Narkevičius moto – „Ką norim, tą ir darom!“. Taigi, „darome“ Kauno daktarus! Kauno daktarai turi ilgą istoriją ir kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį, ką tai reiškia. Prisijunkite prie mūsų“, – ironizavo dviprasmybėmis kalbėjęs A.Lašas.
Paviešinus 15 mokslininkams žinomų terminų, tokių kaip „debeliacija“ (faktiškas karo baigimas, nugalėtos valstybės ar jos dalies okupavimu – aut. past.) ar „daktilografija“ (susikalbėjimo būdas: rašymas pirštu ore arba ant kokio nors daikto – aut. past.), kuriuos susirinkusieji turėjo atkartoti ir įsiminti, nuspręsta, kad mokslai baigti. Šventinimas šluota vyko mokslo daktarų ašaromis.
Gavus Kauno daktaro „dipLOMĄ“, galima dėstyti visiems apie viską, savanoriškai arba per jėgą. Iš viso išdalinta apie 100 diplomų.
Vienas iš „dipLOMĄ“ atsiėmusių naujųjų Kauno daktarų – KTU studentas Augustinas, prisipažino, kad jį į akciją atginė vaikiškas noras būti mokslo daktaru. Iš anksto.
„Noriu būti aukštesniu už kitus. Smagu pasikabinti tokį diplomą namuose. Įgijęs bakalauro diplomą, orientuosiuosi į užsienį“, – atskleidė studentas.
Paklaustas, kiek turėtų mokslo daktaras uždirbti, atsakė, kad bent keletą tūkstančių eurų.
VU išdalijo 500 diplomų už „ačių“
Trečiadienį panašią akciją prie Vyriausybės surengė Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė. Čia mantija ir regalijomis pasipuošęs VU rektorius Artūras Žukauskas ant raudono kilimo dalijo aukštojo mokslo diplomus – teisės, sveikatos ar „gerovės mokslų“.
Akciją prie Vyriausybės VU pavadino „Diplomas už Ačių“, taip primindamas buvusios švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės rašybos klaidą. A.Žukauskas buvo pasiruošęs išdalyti 500 bakalauro ir magistro diplomų.
„Kadangi mūsų valstybės valdžia mano, kad dėstytojai gali pusdykiu dirbt, mes nutarėm dar vieną žingsnį pirmyn žengti ir dalinti diplomus dykai“, – žurnalistams trečiadienį komentavo jis.
Jeigu Vyriausybė nereaguos į švietimo bendruomenės reikalavimus, VU rektorius tikino, kad universitetas išeis atostogų.
Statistikos departamento duomenimis, kuriuos BNS perdavė Švietimo ministerija, vidutinis mokytojų atlyginimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo 877 eurai „į rankas“, o dirbančiųjų aukštojo universitetinio mokslo srityje – 1071 euras.
Biudžeto komitetas lėšų rasti nesiūlo
Į šįmet atnaujintą kolektyvinę švietimo šakos sutartį, ant kurios švietimo ministro parašo kol kas nėra, buvo įtraukti kuklesni tikslai – nuo kitų metų kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025-aisiais šių darbuotojų VDU sudarytų 150 proc. šalies VDU.
Tačiau Vyriausybė net ir šio siekio įgyvendinimui 2020-ųjų biudžeto projekte lėšų nenumatė. Jų nesiūlo atrasti ir projektą apsvarstęs Biudžeto ir finansų komitetas.
Pedagogai reikalauja pasirašyti suderėtą šakos kolektyvinės sutarties papildymą ir tuo įteisinti pasiektą susitarimą. Jo kaina valstybei – 117,6 mln. eurų, nors Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte numatė skirti tik 55,5 mln. eurų.
