Antradienį KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas ir UAB „Horsemarket“ žirgyno, esančio Kunkiuose (Klaipėdos raj.), direktorius Laimondas Skėrys pasirašys bendradarbiavimo sutartį, abiem pusėms suteiksiančią daugiau galimybių plėtoti hipoterapiją tiek teoriniu-moksliniu, tiek praktiniu lygmeniu. Iki šiol ši kineziterapijos kryptis gyvuoja keleto entuziastingų KU Sveikatos mokslų fakulteto absolvenčių ir jas palaikančių Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros kolegų dėka. O susidomėjimas šia veikla iš neįgaliųjų bendruomenės didžiulis.
Anot KU Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėjos prof. Daivos Mockevičienės, tik laiko klausimas, kuomet ši papildomos terapijos sritis bus oficialiai pripažinta ir net finansuojama valstybės.
„Pasaulinė praktika rodo, jog asistuojamoji gyvūnų terapija padeda ugdyti neįgalius vaikus, padeda negalios žmonėms socializuotis visuomenėje – toks ir yra šios veiklos tikslas: jeigu negalime išgydyti ligos, pašalinti paties sutrikimo, turime padėti žmonėms išmokti su ja gyventi“, – sako profesorė.
Padeda neįgaliems vaikams
„Horsemarket“ žirgyne hipoterapijos seansus vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, Dauno liga, kalbos suvokimo ar mišrūs raidos sutrikimai, rengiančios dvi KU absolventės, profesionalios kineziterapeutės Rita Gikarienė ir Giedrė Radzevičienė bei žirgas Antony.
Tądien, kai lankėmės, su vis nauju vaiku sveikinasi kas pusvalandį. Prie žirgo drąsiai eina 4,5 m. berniukas J. (mamos prašymu, vardas neskelbiamas). Jam diagnozuotas vaikystės autizmas, vėluoja fizinė, kalbos raida. Vaikas bijo gyvūnų – šunų ir net musių, o žirgo – ne. Mama džiaugiasi, kad po keleto seansų jo negausiame žodyne jau atsirado keletas žodelių apie žirgą, žaislai – arkliukai. Sėdėdamas ant balno berniukas jaučiasi ramus, susikaupęs, išsitiesia jo nugarytė.
Vaikas bijo gyvūnų – šunų ir net musių, o žirgo – ne. Mama džiaugiasi, kad po keleto seansų jo negausiame žodyne jau atsirado keletas žodelių apie žirgą, žaislai – arkliukai.
Trimetė garbanė L. per pirmąjį užsiėmimą nedrįso sėsti ant žirgo, o dabar jau ramiai leidžiasi užkeliama. Mama sako, jog namuose jau prisileidžia ir katiną. Jau nebebijo. Kineziterapeutės pastebi, kad per visą seansą ji išlaiko taisyklingą sėdėjimo padėtį, vis labiau stiprėja liemens raumenys.
6-metė klaipėdietė Vytė, kuriai diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas, nestygsta emocijomis, vos išvydusi jai jau pažįstamą Antonį. Jam palepinti ji atsinešė morką. Bendravimo su žirgu ir hipoterapijos specialistėmis Rita ir Giedre rezultatas – vaikas, kuriam anksčiau buvo problema sėsti ant žirgo, jau sėdi tvirtai ir ramiai suka ratą po rato manieže.
„Pradedant hipoterapiją kiekvienam vaikui iškeliami individualūs tikslai, tačiau jų siekiant paveikiamos ir kitos sritys. Vienam vaikui dingo pykčio priepuoliai, kito kalboje atsirado pavienių žodžių, trečiasis, pasakojo mama, staiga pradėjo piešti, nors iki tol net neimdavo pieštukų“, – kasdienio darbo su mažaisiais pacientais sėkmės istorijas pasakoja Rita Gikarienė, KU Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros dėstytoja.
„Yra ir kita teigiama pusė: atvykimas į gamtą ir į žirgyną, bendravimas su žirgais, hipoterapija turi didžiulį pranašumą lyginant su užsiėmimais kabinetuose ar apskritai uždarose patalpose. Gamtoje vykstantys seansai daro teigiamą įtaką emocinei tėvų ir vaikų būklei“, – papildo Giedrė Radzevičienė, KU Papildomos alternatyvios medicinos magistrų studijų programos absolventė.
Tinka ne kiekvienas žirgas
Kineziterapeutėms dirbti su neįgaliais vaikais padeda 20-metis „Horsemarket“ žirgyno žirgas Antony.“Ne kiekvienas gyvūnas tinkamas tokiems užsiėmimams. Vaikų reakcija nenuspėjama. Jie šūktelti, jie gali ploti ar net trenkti, žirgas turi būti patyręs ir nesigąsdinti dėl netikėtų aplinkybių. Gyvūnai palaipsniui pratinami bendrauti su vaikais ir, kaip rodo praktika, ne kiekvienas tai gali daryti“, – teigia Giedrė Radzevičienė. Kineziterapeutė prisipažįsta besidairanti dar vieno tokiai veiklai tinkamo žirgo, nes mato savo darbo prasmę ir perspektyvą.
„Mes turime sektiną pavyzdį: Klaipėdos universitetas drauge su Lietuvos jūrų muziejumi pradėjo ir sėkmingai plėtoja delfinų terapiją. Turime ambicijų čia, pajūryje, auginti ir hipoterapijos, ir kaniterapijos specialistus. Kad tokių veiklų ir specialistų reikia, abejonių nekyla, ypač jeigu kam yra tekę pabendrauti su žmonėmis, matančiais teigiamą gyvūnų poveikį neįgaliesiems – vaikams ar suaugusiesiems“, – sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
