„Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst. vienetų įvairių sėklų – miežių, lęšių, pupų, kitų grūdų, rodančių, jog į šią pajūrio gyvenvietę jau vedė prekybiniai keliai ir čia jau buvo žinomos atokiau nuo Lietuvos esančių kraštų kultūros“, – pranešime sakė ne pirmus metus Kukuliškių piliakalnį tyrinėjanti archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė.
Tarp piliakalnyje aptiktų šiųmečių radinių – gintarai, keramikos šukės, gyvūnų kaulai, medienos gaminių fragmentai bei surinkti grunto mėginiai. Jie bus tiriami, siekiant plačiau nustatyti vietovės istoriją.
Ties Klaipėda, šalia Girulių, apie 380 metrų nuo jūros esantis Kukuliškių piliakalnis aptiktas 2016 metais. Nuo 2017-ųjų kone kasmet čia rengiami archeologiniai tyrimai. Iš jų po truputį ryškėja vėlyvajame bronzos amžiuje (800–400 m. pr. Kr.) egzistavusios gyvenvietės vaizdas.
Drėgnas tyrinėjamo kultūrinio sluoksnio gruntas, supustytas smėlis bei ant jo sužėlusi augmenija mokslininkams išsaugojo keramikos, gintaro dirbinių, įvairios organikos.
M.Urbonaitės-Ubės teigimu, hipotezę apie šioje vietoje egzistavusius aktyvius prekybinius ryšius patvirtina gausūs gintaro radiniai. Tikėtina, kad Kukuliškiai buvo ankstyvojo Baltijos gintaro kelio dalimi, čia tuo laiku gintaras galėjo būti apdirbamas ir keliauti į Skandinaviją ar Europos žemyną. Per šiųmečius kasinėjimus čia rasta daugiau nei 100 gintaro gabaliukų.
Pagal anksčiau atliktų tyrimų duomenis, archeologai gali apibūdinti Kukuliškių gyvenvietę, žino jos ribas. Spėjama, kad maždaug 2 hektarų plote išsidėsčiusi gyvenvietė buvo vieno laikotarpio: iš jos žmonės dėl nežinomų priežasčių pasitraukė, o teritoriją laikui bėgant užpustė smėlis.
Per iki šiol vykdytus archeologinius tyrimus nuodugniai iškasinėti 65 kv. metrai piliakalnio ir jo aplinkos ploto.
Kadangi buvusios gyvenvietės ribos jau apibrėžtos po geologinių vietovės tyrimų, dabar keliamas uždavinys išsiaiškinti gyvenvietės struktūrą, tikslinti esamus spėjimus dėl to, kuo vertėsi, kaip maitinosi ir gyveno to laiko žmonės.
„Kukuliškiai – tai vieta, kuri gali mums daug papasakoti apie vėlyvąjį bronzos amžių. Taip gerai išsilaikiusių šio laikotarpio gyvenviečių Lietuvoje yra vos kelios. Per šiemečius kasinėjimus paimta daug mėginių. Bus atliekami kompleksiniai grunto, žiedadulkių, makrobotanikos, fosfatų, parazitologiniai, osteologinės medžiagos ir kiti tyrimai“, – archeologinių tyrimų vadovė Elena Pranckėnaitė.
Anot jos, kolegos archeologai, stengdamiesi įminti Kukuliškių mįsles, čia dirbs dar ne vieną vasarą.
Kasinėjimai Kukuliškių piliakalnyje vykdomi pagal mokslinį projektą „Baltijos pajūrio bendruomenių vietinių adaptacijų strategijos: Kukuliškių gyvenvietės atvejis“. Jį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
