Pranešimų apie tai, kad poilsiautojai pradeda skęsti patekę į duobes Baltijoje jūroje, vis pasitaiko. Anot KU mokslininkės, Lietuvos pakrantė esanti ypatinga seklia priekrante.
„Lietuvos Baltijos jūros pakrantė yra ypatinga ne tik savo smėlėtais paplūdimiais, bet ir seklia priekrante. Ir nors Lietuvai priklausančio Baltijos jūros kranto yra tik kiek daugiau nei 90 km, sekli priekrantė sudaro didžiąją dalį centrinės Baltijos jūros dalies. Šiauriau esančioje Rygos įlankoje, piečiau – Gdansko įlankoje hidrodinaminiai procesai veikia kitaip nei pas mus.
-
Latvijoje poilsiaujantys lietuviai piktinasi dėl informacijos apie avariją Liepojoje stokos, patys latviai – ramūs
-
Po ekologinės nelaimės Liepojoje Klaipėdos gelbėtojai rekomenduoja nesimaudyti, Palangos meras sako, kad saugu
-
Iš jūros traukta girta vilniečių porelė: nepaisė ir vėliavos, ir ženklo „Duobė“
Dėl smėlio sankaupų ir judėjimo priekrantėje po vandeniu susidaro sėkliai. Tai – povandeniniai smėlio kalniukai, kurių aukštis gali siekti nuo keliolikos centimetrų iki pusės metro. Juos turbūt yra pastebėjęs dažnas poilsiautojas: štai – gilu, kur jau galima plaukioti, o paeini truputį toliau nuo kranto – vėl gylio tik iki kelių“, – teigiama mokslininkės komentare.
Pasak dr. L.Kelpšaitės-Rimkienės, audros perklosto sėklius: „Bangos priedugnyje sukelia sroves, kurios perneša smėlį. Keliaudamos kranto link, bangos „renkasi“ kelią, kuris leistų prarasti mažiausią kiekį savo energijos (t.y. keliauja ten, kur sekliau), ten suneša smėlį.
Taip krante formuojasi iškyšuliukai ir įlankėlės, kurių dydis priklauso nuo vyraujančių bangų ilgio. Ten, kur krante atsiranda iškyšulys, ten bus seklu ir saugu maudytis, o įlankėlės vidury mes turėsime susidarančią protrūkio srovę, dėl kurios formuosis duobė (suardytas sėklius).
Protrūkio srovės (rip currents) formuojasi visur, kur krantą pasiekia ilgos bangos. Srovės greitis gali siekti iki 80 km/val. Vizualiai duobės vieta yra matoma, ten nėra bangų gožos, kitaip tariant – bangos nelūžta. Tad poilsiaujant prie jūros visada saugiau eiti į bangas, nei ten, kur ramus vanduo.“
Mokslininkė teigia, kad moksliniais tyrimais pagrįsti patarimai, kaip išgyventi patekus į protrūkio srovę (pagal Robert W. Brander ir Jamie H. MacMahan, 2011):
- Neplaukite prieš srovę;
- Stenkitės plaukti lygiagrečiai krantui, taip pasieksite seklumą;
- Plūduriuokite ant vandens paviršiaus: 80% vandens masės lieka bangų gožos zonoje, t.y. net jei jus neša protrūkio srovė, po kelių minučių jus gali grąžinti į artimiausią seklumą;
- Plūduriuodami stenkitės atkreipti į save gelbėtojų dėmesį mojuojant;
- Neikite maudytis vienas, ir nesimaudykite ten, kur nėra žmonių.
