„Matome problemas, kad po tokios gilios krizės, esant tokiai pašalpų sistemai, daug žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus – gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką“, – po daugiau nei tris valandas trukusio išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovo teigimu, pirmiausiai ketinama imtis sisteminių pertvarkų: socialinių pašalpų sistemą norima priartinti prie žmonių ir atsakomybę šioje srityje perkelti savivaldybei.
„Atsakomybės keisis. Dabar socialines pašalpas skirsto savivaldybės ar joms atsakingos tarnybos, tuo tarpu pinigus skiria valstybės biudžetas. Pačios savivaldybių asociacijos ir merai sako, kad tai nėra racionalu ir efektyvu, nes savivaldybės atlieka tik pašalpų gavėjų registraciją ir pinigų išmokėjimą. Tuo tarpu galimybių racionaliau pasirūpinti žmonėmis jos neturi. Savivaldybės mano, kad jeigu joms būtų suteikta savarankiška atsakomybė, jos galėtų efektyviau pasirūpinti žmonėmis“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jeigu sveikas darbingo amžiaus žmogus neturi motyvacijos dirbti, po penkerių metų jam piniginė parama nebūtų skiriama.Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas džiaugėsi, kad posėdžio metu Vyriausybės nariai pritarė „pakankamai drąsiems siūlymas daugiau realaus turinio duoti savivaldai“. „Diskutuojame apie įdomias idėjas, tokias kaip: šiandien 2 proc. pajamų mokesčių mokesčių mokėtojas pats gali kam nors atiduoti, o jeigu jis jų neatiduoda, šie procentai keliauja į bendrą valstybės biudžetą. Mes siūlome, kad seniūnijos, savivaldybės bendruomenė spręstų, ar šiuos išteklius skirti teikiant socialinę paramą žmonėms, ar gyvenamosios aplinkos gerinimui ir pan.“, – sakė ministras.
Pašalpas svarsto mokėti penkerius metus
Pasak D.Jankausko, tai, kad svarstoma galimybė didinti minimalų atlyginimą, nereiškia, jog ketinama mažinti socialines pašalpas. „Pašalpų mažinimas nėra svarstomas, nes jų dydis, kaip numato įstatymai, priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio. Valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra 350 litų ir siūlymų, kad jas reikėtų peržiūrėti, nėra“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Jo nuomone, svarbiausias klausimas šiuo aspektu yra tas, ar socialinė parama tikrai atitenka žmonėms, neturintiems jokių kitų pajamų, ir ar socialinės rizikos šeimose piniginė socialinė parama skiriama tam, kad „vaikai būtų labiau pavalgę, aprengti, kad pats gyvenimas šeimoje, neturinčioje pajamų arba turinčioje labai mažas pajamas, būtų nukreiptas ne į stikliuko paieškas, ne į be didelės atsakomybės gyvenimo būdą, bet į pastangas ieškoti galimybių geriau ir oriau gyventi“.
„Vienas iš svarstomų dalykų yra laiku riboti pašalpų mokėjimą. Kad sveikam darbingo amžiaus žmogui, šiandien gyvenančiam vien iš pašalpų ir sau nebekeliančiam tikslų dirbi, praėjus trejiems metams pašalpa būtų mažinama, o jeigu žmogus taip gyvena penkerius metus ir neturi motyvacijos dirbti, tokiu atveju piniginė parama nebūtų skiriama“, – ministerijos pasiūlymus dėstė D.Jankauskas.
Daugiau nei pusė bedarbių gauna kitų pajamų
Kaip 15min.lt jau rašė prieš kurį laiką, „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų, gaunančių socialines pašalpas, taip pat gauna papildomų pajamų iš neoficialaus darbo. Pagrindinės tokio darbo pajamos – iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (32 proc.) ir iš reguliaraus, tačiau neoficialaus darbo (18 proc.).
Atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dirbančių bedarbių pajamų struktūroje darbo pajamos sudaro 29 proc. pajamų. Tuo tarpu pagrindinis pajamų šaltinis išlieka pašalpos bei kitų šeimos narių parama.
Atliktas tyrimas taip pat nustatė, kad pagrindinės turimo verslo nelegalizavimo priežastys – dideli mokesčiai smulkiajam verslui (87 proc.), sudėtinga smulkiojo verslo apskaita (47 proc.) bei nenoras įteisinus verslą prarasti socialinių pašalpų bei lengvatų, kurios didžiajai daliai yra svarbesnis pajamų šaltinis nei pats verslas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka, komentuodamas minėto tyrimo rezultatus, pabrėžė, kad remiantis šiuo tyrimu daryti apibendrinimų, esą pusė šalies bedarbių gerai gyvena arba kad Lietuvos socialinių pašalpų sistema yra pernelyg ydinga, nereikėtų.
„Svarbiausia yra pajamų dydis. Net jei daugiau nei pusė bedarbių turi pajamų iš nelegalaus darbo, bet tas nelegalus darbas galbūt yra čiaupo taisymas kaimynui už 20 litų. Taip pat nieko nežinome apie natūrines pajamas. Galbūt žmogus nuėjo daržų ravėti ir gavo už tai braškių krepšelį“, – aiškino R.Lazutka.
Ekonomisto įstikinimu, pašalpų panaikinti nereikia, nes pašalpas gaunantiems žmonėms nėra pasiūlytas darbas. „Daug kas sako, kad darbų yra ir žmonės esą nedirba todėl, jog yra tinginiai. Tačiau tai nesąmonė. Juk šalyje yra 300 tūkst. bedarbių ir nedaug paskelbtų darbo vietų, o ir tos pačios įtartinos, paprastai negarantuojančios darbo užmokesčio“, – sakė R.Lazutka.
