Būtent čia įvyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis, kai nacistinė Vokietija 1939 m. rugsėjo 1 d. užpuolė Lenkiją, prieš tai pasirašiusi nepuolimo sutartį su Sovietų Sąjunga, teigiama Vyriausybės pranešime.
Lietuvos Premjeras kartu su kitais Europos šalių vyriausybių vadovais uždegė savo žvakę Westerplatte Gynėjų kapinėse, pagerbė jų, o kartu ir visų kitų brutaliausio karo žmonijos istorijoje aukų atminimą, apžiūrėjo parodą „Westerplatte – Pajūrio kurortas – Bastionas – Simbolis“.
Iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis, Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy‘is Buzekas, Lenkijos Premjeras Donaldas Tuskas, Vokietijos Kanclerė Angela Merkel, Rusijos Ministras Pirmininkas Vladimiras Putinas, Prancūzijos Premjeras Fransua Fijonas, Ukrainos Premjerė Julija Tymošenko ir Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos Premjeras Fredrikas Reinfeldtas.
Lenkijos Prezidentas L. Kačinskis, kalbėdamas apie Antrojo pasaulinio karo priežastis, sakė, kad jį sukėlė totalitariniai režimai, nacionalizmas ir šovinizmas. O Rusijos Premjeras V. Putinas savo kalboje minėjo, kad karo priežastimi tapo „žeminanti“ Versalio taika ir bailumas tų, kurie mėgino taikiai sustabdyti Hitlerio agresiją.
Iškilmių metu Premjeras A. Kubilius davė interviu Lenkijos nacionalinei televizijai. Žurnalisto paklaustas, kaip jis vertina Rusijos požiūrį į XX amžiaus istoriją ir į Antrojo pasaulinio karo priežastis, kuris gerokai skiriasi nuo europietiškojo, Lietuvos Ministras Pirmininkas pasakė, kad Rusijoje, deja, iki šiol neįsąmoninta, kokių tragedijų sukėlė totalitarinis Stalino režimas. „Nepaisant to, - sakė A. Kubilius, - turime ir toliau vystyti ryšius su Rusija, tikėdamiesi, kad anksčiau ar vėliau ji susitaikys su savo pačios istorija“.
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo po to, kai du diktatoriai Stalinas ir Hitleris sudarė Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos nepuolimo sandėrį bei slaptais protokolais pasidalino Vidurio Europą. 1939 m. patekusi į dviejų totalitarinių režimų „įtakos zoną“, Lietuva nuosekliai laikėsi neutralumo politikos. Laikydamasi tokios politikos Lietuva pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo savaitėmis atsisakė nacių Vokietijos pasiūlymo surengti karinę operaciją ir atsiimti ilgaamžę sostinę Vilnių, tuo metu dar priklausiusį okupuojamai Lenkijai. Laikydamasi neutralumo politikos Lietuva pirmosiomis karo savaitėmis internavo savo teritorijoje tūkstančius besitraukiančių lenkų karių ir karininkų, daugelį jų išgelbėdama nuo žūties nacių arba sovietų nelaisvėje.
