Savaitgalį Kudirkos Naumiesčio gyventojai su nerimu stebėjo, kas dedasi anapus sienos su Rusija. Visas dienas ugnis rijo po žiemos išdžiūvusią ir išsausėjusią žolę bei krūmokšnius.
„Žolė nudegė iki pat sienos, iki pat Šešupės upės. Gerai, kad pūtė rytų vėjas, negavome tiek dūmų. Bet mes jau beveik pripratę. Kasmet tas pats. Jie tiesiog nudegina peraugusią žolę karinio poligono teritorijoje.
Žemės ten nedirbamos, nusidegina, kad patogiau būtų važinėt. Gal ir pasieniečiai degina ar medžiotojai, kad pravažiuoti pavyktų“, – svarstė Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Balevičius.
Kiek jis prisiminė – pievos anapus Šešupės Kaliningrado srities pusėje nešienaujamos nuo pat sovietmečio. Visada pavasariop tiesiog nudeginamos.
Nuo pasienio iki artimiausios gyvenvietės Kaliningrado srityje – keliolika kilometrų.
O štai iki artimiausio namo nuo pasienio Kudirkos Naumiestyje – keli šimtai metrų.
„Pasisukus vėjui visada kyla pavojus, kad žiežirbos pasieks namą. Tai, ką jie daro, – tiesiog barbariškas šienavimas“, – kalbėjo seniūnas.
Prieš mėnesį gaisro pašvaistę Kaliningrado srityje stebėjo Šakių gyventojai.
