„Skulptūros įtrauktos į kultūros vertybių registrą kaip istorinė vertybė“, – BNS sakė kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Jolanta Miškinytė.
Ji komentavo po to, kai diskusija dėl skulptūrų vėl atgijo žiniasklaidos priemonėms praeitą savaitę sulaukus pranešimų, kuriuose piktinamasi aiškiai matoma sovietine simbolika šalies sostinės centre.
Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiam kultūros paveldo objektui taikomos sovietinius simbolius draudžiančio įstatymo išimtys.
Pasak tarptautinės teisės specialisto Dainiaus Žalimo, kitoks teisinis vertinimas nėra galimas, o sprendimas ant Žaliojo tilto eksponuoti ar ne paminklą su kūju ir pjautuvu yra politinis.
„Politinis vertinimas čia ir yra, kokius paminklus mes norime ir kuriose vietose eksponuoti“, – BNS sakė D.Žalimas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse teigiama, jog nacistinių ar sovietinių simbolių platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas užtraukia 500–1000 litų baudą, o daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas.
Tačiau minėtoji atsakomybė negresia tuomet, kai simboliai naudojami visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, taip pat meno tikslais.
Kūjis su pjautuvu vaizduojami vienoje sostinės centre ant Žaliojo tiltų esančių skulptūrų, karių laikomos vėliavos smaigalyje.
Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.
