Knyga išvaizdi savo formatu, turtinga jau istorija tapusiomis fotografijomis, patraukli gyvu ir autentišku pasakojimu, vertinga užfiksuotais pajūrio istorijos fragmentais, išsaugotais ir užrašytais jau mums nežinomais lietuvininkų žodžiais, posakiais, vietovardžiais ir jų kilmės aiškinimu.
„Žvejų kaimelio kronika“ – įdomi ir atvira knyga. Įdomi ne tik dėl istorinio turtingumu, bet ir paprastos, tačiau pagavios stilistikos. Skaitai ir tau kaip gyvi iškyla tų dienų pamario krašto žmonės, atgyja prieškario, karo ir sovietmečio įvykiai. Jie pateikiami per herojų pasakojimus, jų akimis.
Tą, jau istorija tapusio pasaulio vaizdą papildo, ne tik iliustruodamos ar stiprindamos, fotografijos. Jos – tai atskiras knygos klodas, kuriame veik medžiagiškai jauti prabėgusių metų rupumą: yra čia reportažinių, yra pastatiminių ir tiesiog dokumentinių ar istorinių, etnografines detales fiksuojančių nuotraukų. Jos – kaip laivas, leidžiantis akiai lengvai slysti laiko bangomis: skenduolių kapinių kryžiai, perkšmeliai (epitafijos), iškalbingi herojų portretai, pirmosios Jūros dienos ir pokario Jūros šventės vaizdai. Kur ne kur šmėkšteli gelžbetoniu alsuojantys sovietmečio veikėjų veidai ar disonansu įsiveržiantys pasieniečių su automatais pajūryje vaizdai. Ir jūra, ir jos žmonės – žvejai, gintarų rinkėjai bei pajūrio gamta – jai daug vietos skirta ne tik fotografijose, bet ir pačiame tekste.
Knyga parašyta jau prieš ... 35 metus, o išleidžiama tik dabar.
 |
| Muziejaus nuotr./Naujoji B.Aleknavičiaus knyga |
Pasikeitus aplinkai ir laikmečiui, „Žvejų kaimelio kronikoje“ pateikiamos etnografinės medžiagos vertė tik išaugo.
Pats Bernardas Aleknavičius šią knygą vadina fotoapybraiža, skirta jau išnykusio Kukuliškių kaimelio ir čia gyvenusių žvejų istorijoms. Jas knygoje turtinga lietuvininkų šnekta porina krašto senbuviai Greta ir Martynas Bastionai, Marikė Tydėkaitė ir Berlyno Humboldtų universiteto profesorius Viktoras Falkenhanas.
Pasak knygos sudarytojo, istoriko Dainiaus Elerto, daugeliui klaipėdiečių ir miesto svečių Melnragė, Giruliai, Karklė, Nemirseta primena paplūdimyje praleistas akimirkas, įvairius poilsiavimo malonumus. Tik nedaugeliui čia gyvenančių tai kasdieniška aplinka. Bernardo Aleknavičiaus fotografijos, prieš tris dešimtmečius užrašyti senbuvių pasakojimai mums praveria langą į gaubiamą užmaršties, bet dar vis atpažįstamą Klaipėdos krašto pajūrio žvejų pasaulį.
Dainius Elertas sako, kad Antrojo pasaulinio karo ir pokario žaizdre sudegė ne tik kelių kartų vietinių gyventojų likimai, bet ir buvo drastiškai keičiama aplinka, gyvenimo būdas, vertybės. Apie Klaipėdos krašto pajūrio gyvenviečių praeitį Lietuvoje ilgam buvo pritilta. Karklės palydovui Kukuliškiams pasisekė. Užrašytų anapilin iškeliavusių žvejų lietuvininkų ir čia leidusiųjų vasaras pasakojimų dėka miško takai, upeliai, pavėsinės, daubos vėl atgavo savo vardus. Knygos puslapiuose atgijo pustomose smėlynuose, jūros toliuose, pavasaryje užliejamosiose pakopiuose vykusios kasdieniškos ir dramatiškos istorijos.
Jose XIX a. pabaigos įvykiai susipina su XX a. realijomis. Liejasi gintaro rinkėjų aistros, prie jūros laukiančių moterų nerimas, kariškių skriaudžiamųjų kartėlis ir grįžimo į jaunystės dienas džiaugsmai. Fotografijos užfiksavo ne tik prakalbintų liudininkų veidus. Nuotraukų pagalba įmanoma dar aplankyti senąsias Karklės kapinaites, prieškario Girulių girininko namą papuoštą kuorais, sovietmečiu Vakarų laivų remonto įmonės baseinu paverstą Smeltės priemiesčio dalį. Fotoapybraižą praturtina priešlapiuose pateikiami seni žemėlapiai ir pridėtos prof. V. Falkenhano laiškų faksimilės, Kukuliškių ir Karklininkų kiemų šnektos žodynėlis, perkšmelių nuotraukos.
„Žvejų kaimelio kronika“ bus pristatoma sausio 19 d. 18 val. Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje (Klaipėda, Žvejų g. 2/1). Vakare „Gaudant laiko gintarus“ Bernardą Aleknavičių ir Lietuvos jūrų muziejaus istoriką Dainių Elertą kalbins dr. Vacys Vaivada. O sausio 20 d. 17 val. su knygos autoriumi bus galima pabendrauti Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio 9).
