Pagal dabartinius kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus, tokiose vietose turi būti gausu augmenijos, miškų, vandens telkinių. Kulautuva, rodos, visko turi su kaupu. Vaizdinga aplinka išsiskiriančio Kauno rajono miestelio pašonėje teka Nemunas, jame įrengtas paplūdimys, mineralinio vandens gręžinys, ošia pušynas. Yra suformuoti parkai, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai.
Tačiau vietos gyventojams nerimą kelia kirtavietės, kurios, pasak jų, Kulautuvos kurortinio miestelio statuso ir įvaizdžio tikrai negerina.
Vaikščiojant po mišką galima matyti, kaip jis ne tausojamas, o niokojamas. Kulautuvos kurortinio miestelio statusui ir įvaizdžiui tai tikrai nieko gero nepriduoda.
„Kulautuvos bendruomenei neramu dėl jau keletą metų kertamų (neva retinamų) miškų. Miškų kirtimas argumentuojamas pažeistais medžiais, tačiau nemaža dalis žmonių pastebėjo, kad sveiki medžiai iškirsti, o sergantys, „paliegę“, sudžiūvę paliekami.
Kulautuvos teritorijoje esantis miškas yra draustinio teritorijoje, tačiau tai niekam neaktualu, toliau niokojami seni medžiai, keliai, draskomi samanų plotai, kur augdavo grybai, nokdavo mėlynės, bruknės. Kertama labai didelėje teritorijoje. Vaikščiojant po mišką galima matyti, kaip jis ne tausojamas, o niokojamas. Kulautuvos kurortinio miestelio statusui ir įvaizdžiui tai tikrai nieko gero nepriduoda. Gaila šimtamečių medžių.
Kada tiksliai prasidėjo tie kirtimai, nežinia, bet žmonės dalijasi ir 2014 m. kirtimų nuotraukomis. Diskusijos tai kyla, tai vėl nurimsta. Tačiau pastaruoju metu mums tai tapo opiu klausimu, nes dėl išdraskytų kelių nebeįmanoma vaikščioti mišku“, – teigė į 15min besikreipusi kulautuviškė.
Baiminasi, kad liks tik plynės
Pasak moters, darbininkus miške galima matyti kiekvieną dieną. Net ir žiemos laikotarpiu. Nuo šių metų rugsėjo prasidės antra planuotų kirtimų banga. Kulautuviškės įsitikinimu, mokslininkai jau įrodė, kad miškai yra tarpusavyje susiję, tad didžiųjų medžių kirtimas daro didelę žalą visai florai ir faunai. Tai, anot jos, parodo, kad girininkams reikia šiuolaikinės švietos, atnaujinančios jų žinias.
„Medžiai krūvomis sudėti ir miške, ir prie miško aikštelėse. Įdomu, kas būtų, jeigu juos patikrintų ekspertai? Jei pažvelgtumėte į Kulautuvos miško kirtimų žemėlapį... Jei iškirs, kas suplanuota, liks plynės“, – susirūpinusi kalbėjo moteris.
Kulautuvos bendruomenės „Facebook“ grupėje užvirė vietos gyventojų diskusija. Viena kulautuviškė pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti, kaip iš miško išvažiuoja lenkiškais numeriais paženklinta sunkiasvorė mašina.
„Rašo, kad miško kirtimo tikslas – miško valymas, iškertant sausuolius ir sergančius medžius. Turbūt sausuoliai važiuoja į Lenkiją“, – teigė Kulautuvoje gyvenanti Vaida.
Agituoja rinkti pinigus ir samdyti ekspertus
Dar vienas aktyvus Kulautuvos bendruomenės narys Simanas kulautuviškius vienijančioje „Facebook“ grupėje rėžė ilgą pareiškimą: „Diskusija gerai, bet, manau, turėtume kuo greičiau imtis realių veiksmų – kuo skubiau surasti ir nusamdyti bent kokius 3 nepriklausomus ekspertus, kurie skubiai atvyktų į Kulautuvą ir įvertintų iškirstų medžių kiekį, jų sveikatą ir pan. Vis dar yra nemažai neišvežtų medžių, ekspertai tikrai gali įvertinti tuos visus rąstus ar kelmus ir nustatyti, kiek maždaug jų tikrai buvo nesveiki ar sausi ir kiek realiai čia buvo iškirsta to miško.
Jei teisme pavyktų įrodyti, kad buvo iškirsta daugiau medžių, nei numatyta, tai taptų precedentu.
Tuomet, jei ekspertų bus nustatyta, kad buvo iškirsta daugiau miško, nei numatyta, arba buvo kertami sveiki medžiai, reikėtų kreiptis į teismą. Tačiau tam kreipimuisi į teismą yra būtinos ekspertų išvados. Galėtume paduoti į teismą miškų urėdiją, kuri čia ir inicijuoja bei vykdo tuos darbus. Jei teisme pavyktų įrodyti, kad buvo iškirsta daugiau medžių, nei numatyta, tai taptų precedentu. Bet kokiu atveju pats faktas, kad Kulautuvos žmonių bendruomenė padavė miškų urėdiją į teismą už miško niokojimą, jau būtų precedentas Lietuvos mastu.
Vėliau, jei ta neapykanta miškų niokojimui visuomenėje bendrai išliktų, valdžia, norėdama labiau patikti žmonėms, turėtų keisti įstatymus ta linkme, kad visi miškų kirtimo darbai Lietuvoje būtų minimalūs, o už piktnaudžiavimą padėtimi ir kirtimą daugiau nei reikia būtų griežtai baudžiama.
Parašykite visi, kas gali prisidėti prie visos šitos pirties kūrimo finansiškai. Atsiliepkite tie, kas galėtų realiai prisidėti kovojant šią kovą. Gal turime advokatų Kulautuvoje? Gal turime ekspertų? Gal turime žmonių, kurie galėtų prisidėti kokiais nors kitais realiais darbais, nebūtinai finansiškai? Aš asmeniškai pradžiai galiu tam paskirti 1000 eurų. Taip pat galėčiau skirti laiko ekspertų, advokatų ir kitų specialistų paieškai.“
Seniūnija bejėgė
15min pakalbinta Kulautuvos seniūnijos atstovė Asta Tamonienė patikino, kad kovo 15 dieną į seniūniją buvo atvykę VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio atstovai, tarp jų ir laikinai padalinio viršininko pareigas einantis Mindaugas Petkevičius. Atstovai bendravo su gyventojais ir pateikė oficialų raštą.
„Valstybinių miškų priežiūra ir jų tvarkymas Lietuvoje nėra savivaldybių žinioje, todėl nei Kauno rajono savivaldybė, ne Kulautuvos seniūnija, kaip teritorinis padalinys, šių klausimų nesprendžia ir nederina“, – paaiškino seniūnė.
Plyni kirtimai nevykdomi
15min susisiekė ir su pačiu M.Petkevičiumi. Pasak jo, miško kirtimai Kulautuvos miške, kaip ir kituose valstybinės reikšmės miškų plotuose, vykdomi vadovaujantis 2015 m. gegužės 25 d. aplinkos ministro patvirtintu vidinės miškotvarkos projektu „Dėl valstybės įmonių Kauno, Kazlų rūdos mokomosios, Marijampolės, Prienų, Šakių miškų urėdijų, Druskininkų savivaldybės tvarkomų miesto miškų vidinės miškotvarkos projektų ir valstybės įmonės Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto patikslinimo patvirtinimo“, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimais. Vykdomiems kirtimams leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinis poskyris.
Pašnekovas patikino, kad visi Kulautuvos miške atlikti miško kirtimai yra teisėti.
Kulautuvos miškas priskirtas rekreaciniams miškams, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, plyni kirtimai šiame miško masyve nevykdomi, kirtimai čia draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1d.
„Kulautuvos miestelio gyventojai ir Kulautuvos seniūnija apie planuojamus vykdyti miško kirtimus, kiekvienais metais informuojami paskelbiant pranešimus seniūnijoje bei miestelyje esančiose skelbimų lentose. 2017–2018 m. Kulautuvos miške buvo vykdomi minėtame miškotvarkos projekte suplanuoti ugdomieji, atvejiniai ir atrankiniai sanitariniai miško kirtimai.
Kulautuvos miškas priskirtas rekreaciniams miškams, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, plyni kirtimai šiame miško masyve nevykdomi, kirtimai čia draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Minėti kirtimai buvo vykdomi rudens, žiemos mėnesiais“, – patikino M.Petkevičius.
Kirto net mažiau nei buvo suprojektuota
Kaip teigia Valstybinių miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio vadovas, svarbiausi vykdytų miško kirtimų tikslai: formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį, didinti medynų atsparumą vėjavartoms, vėjalaužoms, naudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant, stiprinti miškų estetines ir rekreacines funkcijas, iškertant pažeistus, džiūstančius medžius ir sausuolius, sumažinant galimų pavojų tikimybę miško lankytojams.
Per 2017 m., anot jo, Kulautuvos miške, 646 ha plote, atrankiniais sanitariniais kirtimais iškirsta 1,76 ktm/ha 2018 m. – 1,19 ktm/ha 2017–2018 m. iš viso (ugdomaisiais, atvejiniais ir atrankiniais sanitariniais miško kirtimais) – 2 498 ktm.
Kulautuvos miškas užima 646 ha plotą, atrankiniai sanitariniai miško kirtimai 2017/2018 m. buvo vykdyti 112,5 ha plote (87 sklypuose), atrankinių sanitarinių kirtimų metu šiame plote iškirsta 15 ktm/ha, iškirstas tūris sudaro apie 4 proc. viso medyne augančio tūrio.
Ugdomaisiais miško kirtimais 2017/2018 m. Kulautuvos miške iškirsta 1322 kietmetriai medienos 20,3 ha plote. Vertinant kirtimo intensyvumą svarbu atkreipti dėmesį, kad buvo kertama mažesniu intensyvumu nei projektuota vidinės miškotvarkos projekte (iškirstų medžių tūris sudaro 14 proc. nuo sklype augančio medynų tūrio, projektuotas iškertamas tūris 17 proc.).
Atvėjiniais miško kirtimais 2017 m. 3,4 ha plote iškirsta 420 ktm (projektuota – 514 ktm) medienos, taip pat kaip ir ugdomųjų kirtimų atveju kertama buvo mažesniu instensyvumu nei projektuota miškotvarkos projekte – faktiškai iškirsta 28 proc., projektuota 34 proc.
„Svarbu pabrėžti, kad ne visų Kulautuvos bendruomenės narių nuomonė apie miško kirtimus yra neigiama. Kad ir jūsų pateiktas komentaras, kur vienas iš bendruomenės narių siūlo prisidėti 1000 eurų prie ekspertų paieškų, tačiau vėliau vakare jis rašo, kad su dviračiu apvažiavo Kulautuvos mišką ir įsitikino, kad atliktas naudingas darbas, todėl nemato prasmės skirti 1000 eurų ekspertų paieškoms. Kulautuvos seniūnija, taip pat dalis bendruomenės turi kitą nuomonę, ne tik neigiamą“, – patikino M.Petkevičius.
Parduoda prekybos mediena sistemoje
Paklaustas, kur iškeliauja nukirsta mediena, M.Petkevičius atsakė: apvalioji mediena, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 20 d. Vyriausybės nutarimu, parduodama prekybos mediena sistemoje.
„Medžius kirtimui atrenka ir pažymi girininkijos darbuotojai, vadovaudamiesi Miško kirtimo, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių bei kitų galiojančių teisės aktų reikalavimais. Didesni kirtimai neprasidėjo, jie vykdomi kaip suprojektuota ankščiau minėtame vidinės miškotvarkos projekte. Kirtimų apimčių VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai nenustato“, – teigė M.Petkevičius.
Pateikė jis ir detalią informaciją apie Kulautuvos miške vykdytus kirtimus: 2017 metų spalio–gruodžio mėn. vykdyti sanitariniai miško kirtimai; ugdomasis miško kirtimas ir atvejinis miško kirtimai. 2018 metais vykdyti sanitariniai ir einamasis miško kirtimai.
Ateityje vykdant miško kirtimus greta gyvenviečių, bendruomenių narius socialinės žiniasklaidos tinkluose kviesime dalyvauti kartu su girininkijų darbuotojais atrenkant ir pažymint medžius būsimiems kirtimams.
Susirinkimo (kovo 15 d.) metu, pasak M.Petkevičiaus, seniūnija ir gyventojai patikino, kad matė informacinius pranešimus apie planuojamus miško kirtimus, tačiau nė vienas dabar aktyvus Kulautuvos bendruomenės narys neparašė, neskambino ir visiškai nesidomėjo planuojamais vykdyti miško kirtimais.
„Ateityje vykdant miško kirtimus greta gyvenviečių, bendruomenių narius socialinės žiniasklaidos tinkluose kviesime dalyvauti kartu su girininkijų darbuotojais atrenkant ir pažymint medžius būsimiems kirtimams. Tikiuosi, tokiu būdu pavyks atsakyti į gyventojams svarbius klausimus ir bendradarbiauti su visuomene“, – pažadėjo Valstybinių miškų urėdijos atstovas.
