Savaitgalio pradžioje Palanga – tikra dykynė. Nei garsios popmuzikos, nei pusnuogių merginų, nei gatvės muzikantų.
Tačiau kavinės dirba ir nekantriai laukia klientų. Artimiausią savaitgalį situacija turėtų būti kiek kitokia. Juk pranašauja puikų orą.
Protas bando neišsijungti. Neik į kavinę – paskutinius pinigus ten paliksi! Už akių užkliūva didžiulis rėkiantis užrašas „Valgykla“. Gal čia pigu?
Imi padėklą, išsitrauki iš šaldytuvo stiklinę sulčių ir paprašai, kad įkrautų šios dienos patiekalą.
Skanu vien pavadinimą skaityti – agurkinė sriuba ir plovas.
Bendra suma už dvi vyriškas porcijas – 10 eurų. Kai skrandis pilnas, protas džiaugiasi ir save pateisina. Žiū – turbūt už tiek jokioje kavinėje nepavalgysi!
Dienos pietūs – skrandžiui apgauti
Plovas „grojo“ geras porą valandų. Vėl norisi valgyti. Atkreipi dėmesį į kavinių iškabas, nes ilgai puode brinkusio plovo jau nesinori. Dienos pietūs – 2,30–3 eurai. Kai kur iki 4 eurų. Ar tai reiškia, kad kavinėje gali būti pigiau, nei valgykloje?
„Laukinių vakarų salūne“ pietūs pigūs, tačiau skystoki. Patežusių makaronų sriuba su bulvėmis šiek tiek primena ligoninės maistą. Nedidukas antras patiekalas: bulviniai blynai, kotletas arba žuvis. Viskas.
Patežusių makaronų sriuba su bulvėmis šiek tiek primena ligoninės maistą.
Kad jau taip pigu, tai gal alaus? Bokalas rudo skaidraus birzgalo, nuo kurio tik dar labiau norisi gerti, kainuoja beveik tiek pat, kiek visi pietūs – 2,5 euro.
Kaskart dienos pietų norisi vis mažiau ir mažiau.
Gal geriau koks patiekalas iš bendro meniu? „Sporto bare“ angliški pusryčiai – 4,5 euro. Picos taip pat išlaiko kainą. „Ekspress pizza“ vieną šeimyninę parduoda už 8 eurus.
„Devintam danguj“ lietiniai kainavo 3,5 euro.
„Devintam danguj“ lietiniai kainavo 3,5 euro. Bulviniai blynai su lašiša – tiek pat. Vegetarinis patiekalas – 3 eurai. Kiaulienos kepsnys su grybais – apie 4,5 euro.
„Vasaros terasoje“ nepigu, bet skanu. Mažytė pica – 5 eurai. Kiaušinienė su skrebučiu – apie 4,5. Tik kodėl ta bendra sąskaita visada sukasi apie aštuonis eurus?
Gal todėl, kad arbatos, kavos ir kitų gėrimų kainos beveik kaip patiekalų? Štai tada ir nusprendi gerti namie.
Geri pusryčiai – užtaisas visai dienai
Kartais po pietų likusią dienos dalį gyveni su chalvos batonėliu, o iš ryto iki J.Basanavičiaus gatvės nueiti neužtenka jėgų. Gerai, kad pakeliui Jūratės gatvėje pasitaikė „Emos“ blyninė.
Ar tai ne brangiau nei šalia esančioje prestižinėje gatvėje?
Du blyneliai su skirtingu įdaru ir šviežiai spaustos sultys – 5 eurai. Pusryčiai neblogi, jei planuoji gulėti kopose, o ne visą dieną maudytis, bėgioti.
Pavakarę kyla noras įsitikinti, ar Jūratės gatvėje pigiau nei J.Basanavičiaus. Soti vakarienė atokiau nuo kurortinio triukšmo, tačiau prie pat jūros „SanMeri“ kavinėje.
Kijevo kotletas, lašiša su ryžiais ir daržovėmis – patiekalai, kainuojantys vos per penkis eurus. Palaukit – ar tai ne brangiau nei šalia esančioje prestižinėje gatvėje? Tuomet žodelis „vos“ tampa bereikšmiu.
Teko išbandyti porą Šventosios užeigų. „Volungėje“ dienos pietūs – 3,30 euro. Barščių dubenėlis ir balandėliai. Lyg ir nieko, tačiau vis dažniau įsitikini, kad dienos pietūs – apgaudinėja ne tik tavo skrandį, bet ir piniginę.
Gal „mamos cepelinų“, o gal pašokt su „spinta“?
Tenka sustoti kavos ir sulčių Šventosios kavinėje „Po liepa“. Netrukus prisigretina diktas šeimininkas ir lyg lokys užriaumoja: „Paragaukit mūsų cepelinų su spirgais – grynai kaip pas mamą.“
Ačiū, nereikia. Kiek pamenu, cepelinais visos valgyklos Lietuvoje gundė klientus gal prieš 15 metų. Nejau čia laikas sustojo? Pasirodo, kad iškabų su cepelinų reklama yra nemažai ir Palangoje.
Jei reklamuojami cepelinai, vakare bus ir pigios rusiškos arba lietuviškos estrados.
Tiksliau – jos kabo išvien su vakarinės programos reklamomis.
Jei reklamuojami cepelinai, vakare bus ir pigios rusiškos arba lietuviškos estrados.
Kavinių darbuotojai J.Basanavičiaus gatvėje originaliai vilioja užsukti pavalgyti, išgerti, pasilinksminti.
Štai prie „Sporto baro“ link jūsų ateina spinta su antresolėmis. Sekundę nusigąsti ir pagalvoji, gal kur apsivogei netyčia. Tuomet spinta maloniai pasiūlo užsukti ir pašokti. Išsisuki – ateisiu grįždamas. O pusbalsiu tari – kai skambės ne rusiška muzika.
Prie „Laukinių vakarų salūno“ nuolat savaitės programas dalija pora afrikiečių. Malonūs vyrukai. Kasdien vis geriau kalba lietuviškai. Pakalbėkite, liksite maloniai nustebinti jų lengvu bendravimu. Tik vis dar neaišku, ką bendra šis salūnas turi su laukiniais vakarais?
Ankstyva varna maistu rūpinasi pati
Vėl ankstyvas rytas. Sąlyginai ankstyvas – pusė devynių. Suplanuota ilga kelionė dviračiu. Reikia gerai pasistiprinti, tačiau kur? Tik „Coffe Inn“. Puodas kavos ir sveikuoliškas meduolis.
Savaitgaliais kavinėse pusryčiai patiekiami iki antros valandos dienos. O pietūs – iki pat vakaro.
Tokiu metu nė viena kavinė nedirba, o pramogų gatvė dūzgia nuo prekių sunkvežimių.
Kuprinėje guli keletas šokoladinių batonėlių. Iki Klaipėdos ištversiu, o ten – bus matyti.
Klaipėdoje, Anikės aikštėje esančioje kavinėje, gana lengvi pietūs – 10 eurų. Dėl skonio priekaištų nėra. Tik dėl skaičių.
Tolimiausias kelionės taškas – Juodkrantė. Čia sužimba viltis paskanauti šviežios rūkytos žuvies, tačiau ją netrukus sugriauna barmenė.
Ji atskleidžia, kad visoje Kuršių nerijoje nėra šviežios žuvies. Bent jau prekyboje. Liepė kreiptis liepos viduryje. O dabar – gal pas žvejus virtuvėje ant stalo ir rasite. Atšildytos žuvies kepsnys gana skanus ir nepigus – 7–12 eurų. „Žvejonė“ bent jau nemeluoja.
Naktį kviečia „tūsintis“, o ne valgyti
Palangoje galima užvalgyti ir naktį. Pavyzdžiui „De Cuba“ kavinėje kiaulienos šašlykas kainuoja 7 eurus. Nori daržovių – dar pora eurų.
Nesu didžiulis alaus gerbėjas, bet pavadinimai pradeda žavėti. Tarp tradicinių pavadinimų barmenai kartais ištaria burtažodį arba keiksmažodį: „alaus krantas“, „kranas“ ar „čiaupas“, „raudonų plytų eksperimentinis“ ar „žalčio kojų bla bla bla...“. Sunku ir atsiminti.
Dukart perėjus J.Basanavičiaus gatvę kišenėje suskaičiavau apie 40 skrajučių. Visos kvietė „paklubinėti“. Dabar jau kilo klausimas, kodėl ši gatvė vadinama šviesuolio J.Basanavičiaus vardu. Gal geriau „didžėjų“ arba kaip įprasta – „basankė“?
Kilo klausimas, kodėl ši gatvė taip vadinama. Gal geriau „basankė“?
Daugiau kaip pusė skrajučių kvietė į „Šachmatinę“. Šiam klubui arba labai riesta, arba jaunimas už skrajučių dalijimą gali įsivesti visus savo draugus.
Antroje vietoje – „Metelica“. Jie skrajutes dalija savo klubo prieigose. Paklausus, kur tas klubas, vaikinas parodo pirštu aukštyn. Po didžiuliu užrašu eksponuojamos istorinės Palangos nuotraukos. Niekad aukščiau akių ir nepakeldavau.
Klubas „Exit“ skrajučių beveik nedalija. Per „basankę“ prasineša pulkas seksualių panelių ir užsipumpavusių itališko tipo gražuoliukų. Jie priekyje savęs stumia kažką panašaus į žoliapjovę su garsiakalbiais ir į tokius „diedus“ kaip aš nekreipia dėmesio. Na ir tegul.
Į visus klubus neįleidžia dėvinčių treningus, nors beveik visa Palanga juos kasdien nešioja. Atseit, naktimis mes kultūringi ir madingi.
„Jei norite į klubą, jums reikėtų pasitempti, pone“, – auklėja viena lankstinukų nešiotoja. Et, išties šiek tiek smunka. Matyt, gerokai sulieknėjau per savaitę. Timpteliu sportines kelnes aukščiau. Ar taip bus gerai?
