Socialiniame tinkle „Facebook“ nuotraukos, kuriose Lietuvos įžymybės rankose laiko plakatą, raginantį aukoti, pasklido kaip virusas. Kilnią paauglės iš Plungės idėją visuomenėje žinomi žmonės palaikė ne tik dalydamiesi žinute, bet ir piniginėmis perlaidomis į „Mamų unijos“ sąskaitą.
Maža to, akcijai artėjant prie pabaigos galvas nusiskuto poetas Mantvydas Leknickas, mašinėlės nepabūgo ir dainininkas Andrius Mamontovas.
Pirmadienį su plaukais atsisveikino ne tik Ieva, bet ir publicistas, televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas.
Vaivai leidau kirptis pirmai: pati labai bijojau, stovėjau įsikibusi į močiutės ranką. Kai pusseserę apkirpo ir atėjo mano eilė, aš tiesiog... pabėgau.
Vadinasi, per šį įdomų pusmetį nuo akcijos pradžios I.Krivickaitė susirado daug bičiulių ir bendraminčių. Tačiau ar ji pati jau įsisąmonino, kad veidrodyje matys kitokį savo atvaizdą? Kad kurį laiką neriš plaukų į uodegą, nepins iš jų kasyčių?
Šiuos klausimus I.Krivickaitei uždavėme atsisveikinimo su plaukais ceremonijos išvakarėse.
Trumpiausias ilgis – iki pečių
„Iš tiesų, mano plaukai nuo mažens buvo ilgi, – susimąstė Ieva ir mintimis nusikėlė į vaikystę, kai su pussesere augo pas močiutę.
Vos prieš savaitę močiutė Ievai papasakojo, kaip mergaites pirmą kartą vedė į kirpyklą.
„Vaivai leidau kirptis pirmai: pati labai bijojau, stovėjau įsikibusi į močiutės ranką. Kai pusseserę apkirpo ir atėjo mano eilė, aš tiesiog... pabėgau“, – šypsosi Ieva.
Nuo tada močiutė anūkių į kirpyklą nevesdavo – kirpdavo namie. „Mano plaukai visada buvo stori, ilgi, dėl jų sulaukdavau dėmesio ir kieme, ir mokykloje“, – prisimena.
Kol turime, nesusimąstome, kad tai svarbu, kai netenkame – gaila.
Trečioje klasėje Ieva plaukus nusirėžė iki pečių. Toks ir buvo trumpiausias jų ilgis.
„Tąkart mama vedė į kirpyklą, o ir aš pati norėjau: plaukai buvo labai ilgi, veldavosi, juos būdavo sunku išplauti, o po to ir išdžiovinti – man tam trūkdavo kantrybės. Todėl nukirpome plaukus, močiutė, pamenu, ilgai mamai už tai negalėjo atleisti. Bet plaukai labai greitai ataugo. Po to daug ir nebekirpdavau – tik galiukus“, – pasakoja mergina.
Kol turi, tol nebrangini
I.Krivickaitė sako, kad plaukai jai niekada neturėjo didelės reikšmės. „Tačiau čia turbūt kaip ir su sveikata: kol ją turi, nevertini kaip didelio turto. Kol turime, nesusimąstome, kad tai svarbu, kai netenkame – gaila“, – svarsto plungiškė, puikiai žinanti, kad sveikatą reikia branginti. Nuo trejų Ieva serga cukriniu diabetu.
Ir vis dėlto savo naujojo atvaizdo veidrodyje Ieva nė trupučio nesibaimina.
„Mano akys pripratusios prie plikų vaikų galvelių. Normalu, kad žmogus, niekada to nematęs, šiek tiek sutrinka, nustemba. Bet aš – ne“, – užtikrina.
„Mamų unijos“ savanorė lanko onkologinėmis ligomis sergančius vaikus Vilniuje ir Kaune.
„Nuolat esu tarp jų, su jais. Ne vienam vaikui, ne vienai mergaitei esu nuskutusi plaukus ligos pradžioje, nes tėvai to neįstengė padaryti. Tomis akimirkomis norisi savus plaukus nusiskusti kartu su kiekvienu iš jų, – kalba Ieva ir pažymi, kad vaikai kartais būna net stipresni už tėvus. – Kiekvienas tą pokytį priima skirtingai. Mane visada stebina berniukai, kurie nuskutus plaukus net į veidrodį bijo pasižiūrėti. Tačiau galiausiai visi drauge nusprendžiame, kad nauja šukuosena puiki.“
Plikė tarp plikių
„Nežinau, kaip man bus, – pirmą kartą pokalbio metu pasigirsta abejonė. – Niekada neturėjau labai trumpų plaukų. Vaikai sako, kad būna šalta ir šiaip keistoka.“
Tačiau nerti į krūmus kaip vaikystėje ir išsižadėti viešai duoto žodžio Ievai nekilo minčių.
„Džiaugsiuosi, jei bent vienam vaikui tai bus reikšminga, o būtent tai mane drąsindamas sakė ne vienas. Pavyzdžiui, Timotis vieną kartą tarė: „Ieva, kai tu pas mane ateisi be plaukų, būsime du plikiai. Mama jau bus ne prie mūsų visai“, – sąjungininkų Ievai netrūksta.
Tuštumą užpildo naujomis idėjomis
Ievos užmojį palaikė dešimtys žinomų žmonių: dainininkų, menininkų, politikų, dizainerių, stilistų, aktorių, verslininkų, tinklaraštininkų, žurnalistų.
Tokios paramos paauglė nesitikėjo, mat pradžioje akcija lėtai stūmėsi kelią. Tačiau vėliau ji įgavo milžinišką pagreitį.
Nuolat esu tarp jų, su jais. Ne vienam vaikui, ne vienai mergaitei esu nuskutusi plaukus ligos pradžioje, nes tėvai to neįstengė padaryti.
Atrodytų, toks dėmesys galėtų susukti paauglei galvą. Bet tik ne Ievai.
„Nesureikšminu, nesuasmeninu to, nes visgi palaiko ne mane, o sergančius vaikus. Palaikymas, teigiamos mintys ir emocijos skirtos vaikams“, – kuklinasi mergina.
Ar nebaugu, kad tokiam didžiuliam projektui pasiekus finišo tiesiąją atsivers tuštuma? „Tuštuma yra būsena, aplankanti kiekvieną. Jei ji atsiras, bandysiu kuo nors užpildyti“, – neslepia. Kuo? Malda, meditacija. Naujomis veiklomis ir projektais.
Juk pastaroji socialinė akcija – ne pirmas Ievos įgyvendintas labdaringas projektas.
Su piktybiniu augliu, išaugusiu iš regos nervo, kovojančios mažametės Augustės gydymui 2012 metais Ieva surinko 300 tūkst. litų. Už šį žygdarbį 2013 metais I.Krivickaitė tapo „Metų vilties“ nominacijos laureate TV3 rengiamuose projekto „Lietuvos garbė“ apdovanojimuose.
Be to, prieš kiekvienas Kalėdas Ievos namai virsta dovanų sandėliu, mat ji, padedama geros valios žmonių, stengiasi išpildyti daugiavaikių šeimų vaikų svajones.
„Jau dabar galvoje kirba nauji projektai. Kol kas – tik mintyse. Vis laukiu kokio nors ženklo, ar teisinga kryptimi mąstau“, – prasitaria I.Krivickaitė.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Lankydama vėžiu sergančius vaikus Ieva mato daug plikų galvų. Maždaug prieš pusantrų metų ligoninėje ji prasilenkė su trejų ketverių metų mergaite ir nugirdo ją tariant: „Mama, man nukris plaukučiai, aš būsiu negraži.“
Ievai suspaudė širdį: „Pažvelgiau į jos ant pečių krentančias garbanas ir pasidarė be galo liūdna. Norėjau ką nors pasakyti, bet nežinojau, ką. Mačiau, kaip graudinasi mama, nes jai irgi viskas buvo nauja. Tą akimirką norėjosi pačiai nusikirpti plaukus ir padrąsinti: „Juk ataugs.“
Ši mintis Ievos neapleido. Bendraudama su sergančiomis paauglėmis ji įsitikino, kad plaukų tema – labai jautri.
Jau dabar galvoje kirba nauji projektai. Kol kas – tik mintyse. Vis laukiu kokio nors ženklo, ar teisinga kryptimi mąstau.
Ieva ryžosi: surinkusi 1000 eurų vaikų svajonėms pildyti ji nusikirps savo ilgus storus plaukus ir pagamins iš jų peruką.
Tačiau onkologine liga serganti Samanta sudrausmino: „Už tūkstantį savo plaukų tikrai nebūčiau atidavusi!“ Bendraujant su bičiuliais nustatyta iššūkio suma kilo kaip aukcione ir galiausiai sustojo ties 30 000 eurų riba.
„Surinkusi šią sumą vėžiu sergantiems vaikams nusiskusiu savo storus, mylimus plaukus ir įrodysiu vaikams, kad juos palaiko labai daug žmonių. Ir kad be plaukų jie taip pat nuostabūs! Ar padėsite man įgyvendinti šį iššūkį vardan visų vėžiu sergančių vaikų?“ – prisidėti prie iššūkio provokavo Ieva.
Ši žinutė į viešumą buvo paleista kovą. Užmojui virsti realybe prireikė vos pusmečio.
