Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ambicija: išduotas leidimas M.K.Čiurlionio koncertų centro statybai

Kaunas ima demonstruoti lyderystę įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus. Stadionas jau funkcionuoja, netrukus bus atvertas ir pirmasis šalyje mokslo muziejus, o per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M.K.Čiurlionio koncertų centras. Objektui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautinį rangos konkursą.
M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos
M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos / „Paleko archstudijos“ vizualizacija

Unikalus architektūros kūrinys

Daugiau kaip 4 hektarų sklype Žemojoje Fredoje (H. ir O. Minkovskių g. 31) iškils beveik 14 tūkst. kv. metrų bendro ploto stiklu apgaubtas pastatas su 8 tūkst. kv. m požeminiu automobilių parkingu.

Statinys darniai įsilies į bendrą kairiojo Nemuno kranto reljefą ir harmoningai derės su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma, naujai atgijusios Nemuno salos landšaftu.

Iš lauko skaidrus banguotas fasadas atkartos upės vandens atspindžius, o viduje būsiantiems lankytojams atsivers gyvas ikoniško Kauno senamiesčio peizažas ir Nemuno tėkmės įrėminta vaizdinga panorama. Greta jo įsiterps jaukus mažųjų laivų uostas.

Kauno savivaldybės nuotr./M.K.Čiurlionio koncertų centras
Kauno savivaldybės nuotr./M.K.Čiurlionio koncertų centras

Rangovą M.K.Čiurlionio koncertų centro statyboms tikimasi išrinkti dar šiais metais.

„Simboliška, kad su tokia naujiena pasitinkame artėjančią Pasaulio kultūros dieną. Čiurlionio koncertų centras – vienas ambicingiausių Kauno projektų. Miestas jam atsakingai ruošėsi: viską pradėjome nuo tarptautinio architektūrinės idėjos konkurso, o dabar artėjame prie rangovų paieškų. Lietuva iki šiol neturi tokio lygio erdvių“, – Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, įsitikinęs, kad šis centras taps pagrindine scena aukštosios kultūros renginiams.

Erdvės ne vien koncertams

Pastate suplanuotos dvi salės. Pagrindinė talpins apie 1500 žiūrovų ir bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei panašaus žanro natūralios akustikos pasirodymams.

„Paleko archstudijos“ vizualizacija/M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos
„Paleko archstudijos“ vizualizacija/M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos

Antroji daugiafunkcė erdvė su atsiveriančiu vaizdu į Nemuną turės iki 700 vietų. Ji bus skirta ne vien koncertams, bet ir konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams.

„Kauno koncertų centras tai pastatas–sala. Toks išskirtinis kultūros objektas turėtų tapti traukos tašku ir smarkiai aktyvinti pakrantę. Apskritai Žemąją Fredą matau kaip miesto centro teritoriją. Malonu ir džiugu, kad po tokio ilgo ir kompleksiško darbo projektas, panašu, bus įgyvendintas“, – sako vienas projekto autorių, architektas Rolandas Palekas.

„Paleko archstudijos“ vizualizacija/M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos
„Paleko archstudijos“ vizualizacija/M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos

Netoliese jau šį mėnesį prasideda naujo pėsčiųjų tilto statybos. Tai bus pirmoji jungtis tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos.

„Kaunas per pastarąjį dešimtmetį įgyvendino du tarptautinio masto architektūrinius konkursus. „Mokslo salos“ projektą jau baigiame – rudenį laukia šio muziejaus atidarymas. Su koncertų centru darbai užtruko ilgiau, bet norėjosi, kad viskas būtų atlikta su nepriekaištinga kokybe.

Jau kuris laikas didžiuosius miesto objektus Kaunas stato vien savo lėšomis. Vis tik neprarandame vilties, kad į tokios svarbos projektus pagaliau dėmesį atkreips ir prie jų prisidės valstybės biudžetą skirstanti Vyriausybė“, – pridūrė V.Matijošaitis.

„Paleko archstudijos“ vizualizacija/M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos
„Paleko archstudijos“ vizualizacija/M.K.Čiurlionio koncertų centro vizualizacijos

Laimėjo Lietuvos architektai

Kokia architektūrine išraiška pasižymės būsimasis M.K.Čiurlionio koncertų centras paaiškėjo dar 2017 metais, Kaunui surengus tarptautinį architektūrinį konkursą. Savo idėjas tąkart pateikė net 119 architektų komandų iš 36 valstybių. Vertinimas vyko užtikrinant maksimalų dalyvių anonimiškumą.

Architektūrinio konkurso nugalėtojais tapo jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda.

Šis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R.Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines architektų, inžinierių, hidrologų ir hidrotechnikų, akustikos ekspertų pajėgas.

„Architektų ir generalinio projektuotojo lygiagretus darbas yra populiarėjantis būdas kurti sudėtingus projektus. Mums tai leido suderinti unikalius kūrybinius ir techninius sprendimus. Pavyzdžiui, pastato, primenančio upe sklendžiantį laivą, idėjos įgyvendinimui reikėjo sukurti nuo ledonešio apsaugančius hidrotechninius sprendimus.

Krantinės prieigos ir terasa taps vienu ryškesnių akcentų tarp visų architektūrinių sprendinių. Rezultate turėsime tvariai į Nemuno kraštovaizdį įsiliejantį įsimintinų formų ir jaukaus interjero pastatą, tampantį patrauklios krantinės dalimi“, – tikino „Be Live“ vadovas Darius Kvedaras.

2022 metų gale, Kaunui užbaigiant Europos kultūros sostinės metus, architektai pristatė visuomenei projektinius pasiūlymus, sulaukusius gausaus susidomėjimo ir palaikymo.

Per pastaruosius metus parengtas techninis projektas, atliktos ekspertinės procedūros, o šią savaitę oficialiai gautas ir statybą leidžiantis dokumentas. Visa tai reiškia įžiebtą žalią šviesą projektui įgyvendinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis