Tuo metu 19 straipsnio, nustatančio draudžiamos skelbti informacijos sąrašą, nuspręsta nekeisti. Pirminiame pataisų variante siūlyta jį išplėsti, projektas susilaukė žiniasklaidos ekspertų kritikos.
„Komitetas organizavo klausymus, kuriuose dalyvavo pasiūlymus teikusios institucijos ir organizacijos. Visi pritarė pozicijai, kad projektus svarstyti reikia nekeičiant Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio“, – rašoma komiteto išvadoje.
Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnis numato, kokią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse.
Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, draudžiama raginti prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skatinti ar kurstyti teroristinius nusikaltimus, skleisti karo propagandą, kurstyti neapykantą, propaguoti pornografiją, narkotikus, platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
Anksčiau Lietuvos radijo ir televizijos komisija buvo pateikusi Seimo Kultūros komitetui pataisą su siūlymu išplėsti draudžiamos informacijos sąrašą. Siūlyta jį papildyti, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.
Žiniasklaidos ekspertai pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai, Visuomenės informavimo etikos komisija, prezidentė.
Atsisakius 19 straipsnio pakeitimo, Visuomenės informavimo įstatymas pildomas nuostata, kad komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.