„Savaitgalį ant Gedimino kalno įvyko dvi nedidelės paviršinės nuošliaužos. Penktadienį pietvakariniame šlaite įvyko paviršinė nuošliauža. Pasekmės buvo operatyviai pašalintas, šlaitas nuplaniruotas. Vakar rytiniame šlaite jau anksčiau susiformavusi nuošliauža pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą. Visos nuošliaužos yra paviršinės, kalno pagrindiniai sluoksniai nėra pažeisti. Juda tik technogeninis daugiau nei prieš 15 metų supiltas sluoksnis“, – BNS pirmadienį teigė kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
Anot jo, šiuo metu Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas tvarkomas pagal vasarą parengtą projektą. Pietrytinio šlaito tvarkymo projektas rengiamas. Planuojama, kad šio šlaito tvarkybos darbai prasidės kitais metais.
„Kalnas yra nuolat stebimas, nuošliaužų pavojus pietrytiniame ir pietiniame šlaituose išlieka, ši rizika ypač padidėja lietingu laikotarpiu“, – teigė V.Bachmetjevas.
Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.