Vyriausybės išvados projekte ministerija tvirtina iš esmės pritarianti projektui, tačiau supeikė esminius jo siūlymus dėl LRT valdymo pertvarkos.
Anot išvados, kurią dar svarstys Vyriausybė, teigiamai atsiliepiama apie siūlymą sumažinti Seimo ir prezidento skiriamų LRT tarybos narių skaičių.
„Tačiau siūlome keisti nuostatas, kurios numato, kad keturis tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai ir pagal kurias šiems asmenims taikomi kvalifikaciniai reikalavimai turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį ir 5 metų pedagoginio darbo patirtį“, – rašo Kultūros ministerija.
Pagal įstatymo projektą, LRT taryba būtų sudaroma penkeriems metams iš 12 asmenų: du skirtų prezidentas, du Seimas, keturis narius (po vieną) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, dar keturis narius bendru sutarimu skirtų universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.
Kultūros ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra žurnalistikos mokslo ir nesuteikiami šios srities daktaro laipsniai. Be to, siūlomos nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių, o viena visuomenės grupė turėtų neproporcingai didelį atstovavimą taryboje. Todėl siūloma į tarybos formavimą įtraukti ne tik akademinės bendruomenės atstovus, bet ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, Tautinių mažumų departamentą, Nevyriausybinių organizacijų tarybą, Tautinių bendrijų tarybą ir kt.
Ministerija taip pat pataria atsisakyti nuostatos, kad vieną tarybos narį teiktų Vyskupų konferencija, nes „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“.
Be to, raginama įstatyme numatyti, kad tarybos narių skyrimo procedūra būtų vieša, pavyzdžiui, kad tarybos narius skiriančios institucijos, organizacijos viešai skelbtų svarstomų kandidatų sąrašą. Taip pat siūloma įtvirtinti moterų ir vyrų proporcingą atstovavimą taryboje.
Kultūros ministerijos kritikos sulaukė ir sumanymas steigti LRT valdybą bei ombudsmeną.
Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad nacionalinį transliuotoją valdo taryba, valdyba ir generalinis direktorius.
Valdyba būtų sudaroma ketveriems metams iš septynių asmenų. Valdyba, kurios dabar nėra LRT, nustatytų darbuotojų apmokėjimo tvarką, tvirtintų LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų, LRT ombudsmeno darbo sutarties sąlygas, atlyginimus, įstaigos veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, pan.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad valdybai priskiriamos ne tik valdymo, bet ir priežiūros funkcijos, o tai prieštarauja kitiems įstatymams. LRT generalinis direktorius būtų įstumtas į interesų konflikto zoną, mat būdamas valdybos pirmininku turėtų spręsti klausimus, susijusius su jo paties veikla ir kontrole.
Anot Kultūros ministerijos išvados, įstatymo projekte numatoma įsteigti LRT ombusmeno pareigybė dubliuotų tarybos funkcijas.
Vyriausybei teikiamame išvados projekte atkreiptas dėmesys į būtinybę keisti LRT finansavimą, mažinant skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentą.
Dabar galiojantis įstatymas nustato, kad valstybė nacionaliniam transliuotojui kasmet skiria 1,5 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.
Pasak ministerijos, dėl mokesčių reformos padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM.
„Prognozuojamos 2019 metų valstybės biudžeto pajamos iš GPM – 3,28 mlrd. eurų arba 1,8 karto didesnės nei 2018 metais faktinės pajamos iš GPM, taigi, nuo 2021 metų pagal galiojantį reguliavimą LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto“, – tvirtina Kultūros ministerija.
Jos skaičiavimu, palikus tą patį GPM procentą, 2021 metais LRT biudžetas siektų apie 69 mln. eurų. Tuo metu šiemet jis sudaro 41,6 mln. eurų.
Ministerija siūlo mažinti nacionaliniam transliuotojui skiriamą GPM iki 1 procento.
Seimas praėjusių metų pradžioje buvo sudaręs komisiją LRT finansams tirti. Ji turėjo nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t. Komisija nustatė pažeidimų, bet Seimas jos išvadų nepatvirtino, opozicija įžvelgė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.
Nepatvirtinus komisijos išvadų, grupė valdančiųjų atstovų, tarp jų ir „valstiečių“ lyderis parengė ir Seimui pateikė naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektą.
Konstitucinis Teismas (KT) šių metų gegužę paskelbė, kad Seimas pažeidė pagrindinį šalies įstatymą, sudarydamas minėtą komisiją. Anot jo, sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.
KT pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad nacionalinio transliuotojo veiklą „turi kontroliuoti tokios valstybės institucijos ar pareigūnai, kurie veikia nepriklausomai nuo politinės valdžios“.
