„Mano pozicija yra tokia, kad laikyti parką uždarytą, be abejo, netikslinga. Parkas, jau vien pagal savo apibrėžtį, turi būti atviras visuomenei. Vienaprasmiškai“, – „Vilniaus dienai“ teigė A.Gelūnas.
Leidinys neseniai rašė, kad 25 mln. litų kainavusio Tuskulėnų rimties parko statinius nuo gyventojų saugo spynos. Norint apžiūrėti parko teritorijoje esantį kolumbariumą, kuriame ilsisi genocido aukų palaikai, ar Tuskulėnų dvaro rūmus, dėl apsilankymo reikia tartis iš anksto, nors anksčiau žadėta, kad parkas visuomenei bus atviras nuolat.
Vis dėlto, pasak kultūros ministro, ministerija į šią problemą nėra atkreipusi dėmesio.
„Mes turime kalną problemų su kalnu (Gedimino – red. past.), Valdovų rūmais, teatrais, konkursais. Bet reikės pasidomėti ir Tuskulėnais“, – žadėjo ministras.
Tuskulėnų rimties parką kūrusių ir jame šeimininkaujančių institucijų atstovai teigia, kad nėra prasmės parką atvirą laikyti nuolat, nes visuomenės susidomėjimas juo itin menkas.
Tuskulėnų dvaro teritorija Vilniuje – tai XX amžiaus vidurio tragedijos vieta, kurioje 1944–1947 metais buvo slapta užkasami sovietų vidaus kalėjimo rūsiuose kalintų ir vėliau nužudytų asmenų palaikai.
