„Bažnyčios pareiga yra ginti žmogaus gyvybę, ypač tą, kuri pati apsiginti negali“, – BNS antradienį sakė kunigas, bioetikos mokslų daktaras Andrius Narbekovas.
Pasak jo, Seimo komiteto siūlymas neriboti embrionų skaičiaus, leidžiant juos šaldyti, galėjo lemti tai, kad „daugiau gyvybių būtų prarandama negu būtų galima jų sulaukti gimstant“.
„Embrionas jau yra žmogaus gyvybė, atšildant embrionus daugiau kaip pusė jų žūsta“, – kalbėjo A.Narbekovas.
Parlamentas antradienį pritarė grupės parlamentarų siūlymui, kad embrionų turės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Seimas taip pat nepritarė trečiųjų asmenų lytinių ląstelių donorystei. Pasak A.Narbekovo, priėmus tokį pasiūlymą iš vaiko būtų atimta teisė žinoti savo biologinius tėvus. Kunigo teigimu, kai kurių politikų siūlyta preimplantacinė diagnostika būtų reiškusi, kad „atsiradus menkiausiam įtarimui embrionai būtų sunaikinami“.
Bažnyčios pozicija buvo eliminuoti iš įstatymo pačias didžiausias moralines problemas keliančias blogybes, – A.Narbekovas.
„Pagal Bažnyčios mokymą, gyvybės pradėjimas mėgintuvėlyje niekada nebus vertinamas kaip moralus, tačiau esamoje situacijoje, kada buvo svarstomi įvairūs projektai, Bažnyčios pozicija buvo eliminuoti iš įstatymo pačias didžiausias moralines problemas keliančias blogybes“, – BNS sakė A.Narbekovas.
„Bažnyčia daug kartų kreipėsi į Seimo narius, į visuomenę apginti embrioną, sakydama, kad gyvybės sunaikinimas yra didelis moralinis blogis. Kreipimasis į Seimo narius yra visiškai suprantamas, nes tokia yra ganytojų pareiga – jie turi ginti žmogaus gyvybę, juo labiau pačius Seimo narius, ypač tuos, kurie deklaruoja esantys katalikai, kad jie suprastų Bažnyčios mokymą ir neprisidėtų prie gyvybės sunaikinimo“, – pridūrė kunigas.
Kol pagalbinis apvaisinimas neįtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Be įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą, tokias procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Ministro įsakymas sukuriamų embrionų skaičiaus neribojo.
„Įstatymas, kuris sureguliuotų šitą sferą yra reikalingas“, – teigė A.Narbekovas.
Liberalaus reglamentavimo šalininkai sako, kad siekiant efektyvaus gydymo būtina išrinkti geriausią embrioną ir jį genetiškai ištirti. Pasak jų, priimtas įstatymas sumažins sėkmingų nėštumų skaičių.
2011 metų surašymo duomenimis, 77 proc. Lietuvos gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą.
