Bendražygiai sako, kad atkūrus nepriklausomybę Petras Cidzikas užsidarė, ir gal dėl to primirštas. Atgimimo laikais P.Cidzikas buvo tarp tų, kurie telkė tūkstančius siekiančiųjų Lietuvos laisvės.
„Jis buvo vidurinioji karta, kuri sunkiai surado laisvės inspiracijų realizavimą. Jiems reikėjo savo jėgomis ieškoti pažinčių. Žmonės buvo atsargūs, taip iš gatvės neateisi, nepasakysi, kad aš noriu „Kroniką“ platinti. Turėjai tikrai daug turėti ryžto, užsispyrimo“, – pasakojo disidentas, kunigas Julius Sasnauskas.
O už tą ryžtą, KGB P.Cidziką buvo šešis kartus sulaikiusi. Pusmetį kalėjo tardymo izoliatoriuje, jam teko iškęsti kelerių metų priverstinį gydymą psichiatrijos kalėjime.
Labiausiai P.Cidzikas išgarsėjo 1988 m., surengęs bado akciją Katedros aikštėje, reikalaudamas sovietų valdžios paleisti politinius kalinius. Per 2 metus jis surengė tris tokias akcijas. Jo bendražygiai pripažįsta, kad ne visi tuomet pritarė tokiam P.Cidziko kovos būdui. Tačiau sutinka, kad tai pasiteisino – bado akcijos sulaukė didelio visuomenės palaikymo ir Vakarų dėmesio.
„Jis pasirinko Ghandi teoriją. Ta aukos, kančios, apsivalymo, skaistybės samplaika buvo savotiška, jis daugelio žmonių ir savo bendražygių buvo nesuprastas“, – sakė P.Cidziko bendražygis Vytautas Bogušis.
„Petro tas namelis buvo centras tuo metu, ir kai visas tas badavimas pasibaigė vis tiek ten visi rinkosi kažką pranešti, organizuotis, mitingai, viskas. Jis tapo ikona, nebijau to žodžio pasakyti. Jis buvo atgimimo ikona“, – kalbėjo kun. J.Sasnauskas.
Tiesa pats P.Cidzikas to nevadino bado akcija, jis sakė, kad tai – pasninko ir maldos akcija. Pernai jis perdavė palaikymo žinutę Rusijoje įkalintam ir bado akciją paskelbusiam ukrainiečių režisieriui Olegui Sencovui.
„Sakydavau, kad nebadauju, o pasninkauju ir meldžiuosi. Prieš tokias priemones niekas neatsilaiko“, – teigė P.Cidzikas.
P.Cidziką palydėti į paskutinę kelionę susirinkę bendražygiai prisiminė ir jo kovą dėl Mažosios Lietuvos išlaisvinimo, kryžiaus žygį į Maskvą 1990 m.
Amžinojo poilsio P.Cidzikas atgulė Rokantiškių kapinėse. Bendražygiai sako, apmaudu, kad jis laidojamas ne Antakalnio kapinėse, šalia kitų kovotojų.
